Merkinės valsčius
54°10′š. pl. 24°11′r. ilg. / 54.16°š. pl. 24.18°r. ilg.
| Merkinės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Merkinė |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950) |
Merkinės valsčius (rus. Меречская волость, Меречанская волость, lenk. gmina Merecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Merkinė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.[1] XX a. tarpukariu prie jo prijungtas Liškiavos valsčius. 1925 m. liepos 1 d. dalis Merkinės valsčiaus teritorijos perduota naujam Marcinkonių valsčiui.[2]
1944 m. gruodžio 24 d. NKVD kelių kilometrų spinduliu sudegino apie 48 sodybas. Klepočių kaime nužudyti 22 žmonės, Lizdų – 10, Ryliškių – 5, Druskininkų, Taručionių, Krikštonių, Pieriškių, Vertelkų kaimuose po 1–3 žmones (iš viso 48). Panašiai naikinti ir kiti kaimai, pvz., Bugonys, taip pat kai kurie Alovės valsčiaus kaimai.[3]
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Perlojos valsčiui ir Raitininkų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4338 | 432 kiemai [4] | 68 | ||
| 1874 m. | 4400 | 542 kiemai [5] | 13 seniūnijų | 73 | |
| 1880 m. | 4560 | 550 kiemų [6] | 13 seniūnijų | 80 | |
| 1885 m. | 6797 | 939 kiemai [7] | 12 seniūnijų | 89 | |
| 1890 m. | 8138 | 768 kiemai [8] | 14 seniūnijų | 79 | |
| 1923 m. [9] | 292 | 7374 | 1490 | ||
| 1932 m. | 158 | 9262 | 14 seniūnijų [10] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
252 | 8 apylinkės [11] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[15] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[16] | Seniūnija, 1932 m.[17] | Apylinkė, 1949 m.[18] |
|---|---|---|---|---|
| Bugonys | - | - | Bugonių seniūnija | - |
| Burokaraistėlė | Брокоростельское | Brokorościele | Brokaraisčio seniūnija | - |
| Druskininkai | Соленикское | Soleniki | Druskininkų seniūnija | - |
| Galintėnai | - | - | Galintėnų seniūnija | - |
| Gudakiemis | Русско-сельское | Ruskie sioło | - | - |
| Ilgininkai | - | - | Ilgininkų seniūnija | - |
| Kabeliai | Кобельское | Kobiele | - | - |
| Kasčiūnai | Костюковское | Kościuny | - | - |
| Kibyšiai | - | - | - | Kibyšių apylinkė |
| Liškiava | - | - | - | Liškiavos apylinkė |
| Makniūnai | - | - | Makniūnų seniūnija | - |
| Mardasavas | Мордасовское | Mordasowo | - | - |
| Masališkės | - | - | Masališkių seniūnija | Masališkių apylinkė |
| Merkinė | Меречское | Merecz | Merkinės I seniūnija, Merkinės II seniūnija |
Merkinės apylinkė |
| Neravai | Неровское | Nierowo | - | - |
| Netiesos | Нетесское | Nietesy | - | - |
| Noruliai | - | - | Norulių seniūnija | Norulių apylinkė |
| Panara | - | - | - | Panaros apylinkė |
| Pieriškiai | Перишское | Piórzyszki | - | - |
| Puvočiai | - | - | Puvočių seniūnija | Puvočių apylinkė |
| Radyščius | - | - | - | Radyščiaus apylinkė |
| Raitininkai | Рѣчанское | Rzeczany | Raitininkų seniūnija | - |
| Randamonys | Рондоманское | Rondomańce | - | - |
| Ryliškiai | - | - | Riliškių seniūnija | - |
| Roduka | Радовское | Radówka | - | - |
| Samūniškės | - | - | Samuniškių seniūnija | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų | 14 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Apsingių (Pigagų) k.
- Ažerinų dv.
- Balynės vs.
- Bingelių k.
- Burmiškių vs.
- Burokaraisčio k.
- Burokaraistelės k.
- Česų (Zamerečankos) k.
- Česukų k.
- Didžiabalio vs.
- Dokučkos k.
- Dulkičkių vs.
- Dvaralaukio vs.
- Džilgynės plv.
- Galailgės k.
- Gelovinės vs.
- Gelovinės II vs.
- Geršoniškio vs.
- Giraitės dv.
- Gudakiemio k.
- Gudaraisčio k.
- Gudelių k.
- Ilgininkų k.
- Jablanavo I vs.
- Jablanavo II vs.
- Jablanavo III k.
- Jonionių k.
- Kačingių k.
- Kaibučių k.
- Kalubiškių dv.
- Kaminčiškių k.
- Kampų k., dv.
- Kasciūnų k.
- Kasčiūnų k.
- Kaulakiškės vs.
- Kibyšių k.
- Klepočių k.
- Kruševo dv.
- Krušų vs.
- Kucūnų k.
- Kudrėnų k.
- Kudros vs.
- Kunigiškės vs.
- Kurmiškių k.
- Laukininkų k.
- Lemkaraisčio k.
- Leoniškės vs.
- Lydekininkų k.
- Liškiavos k.
- Lizdų k., dv.
- Maksimonių k.
- Maksimų k.
- Manciūniškių vs.
- Mantviliškių k.
- Mantvilų dv.
- Mardasavo k.
- Margų k.
- Margų vs.
- Masališkės dv., vs.
- Maseliškių k.
- Merkinės mstl.
- Mikniūnų k.
- Mildos vs.
- Mižonių k.
- Neciesų dv.
- Neciesų k.
- Norulių k.
- Novasodų k.
- Novinkos vs.
- Pagilšės k.
- Pagronyčio k.
- Palakiškių k.
- Parudnės k.
- Pašilingės k.
- Pieriškių k.
- Pilkaraisčio vs.
- Purplių k.
- Puvočių k.
- Raitininkų k.
- Rauduonkalnio vs.
- Ryliškių k.
- Rodukos k.
- Rudnios I k.
- Samuniškės k.
- Savilionių k.
- Soželkėlių vs.
- Straujos vs.
- Subartonių k.
- Taruconių k.
- Trasninko k.
- Uciekos k., dv., vs.
- Vaiciškių vs.
- Veismūnų k.
- Voverių k.
- Zakovalių k.
- Zivulciškių dv.
- Žeimių k.
- Žukaukos k.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 7374 žmonės:
- Lietuviai – 76,51% (5642);
- Žydai – 19,39% (1430);
- Lenkai – 2,56% (189);
- Rusai – 1,22% (90);
- Kiti – 0,31% (23).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1882 | Subartonys | Vincas Krėvė , lietuvių literatūros klasikas | 1954 |
| 1895 | Savilionys | Rojus Mizara, rašytojas ir dramaturgas | 1967 |
| 1904 | Pociūniškiai | Leokadija Belvertaitė-Žygelienė, keramikė | 1992 |
| 1907 | Liškiava | Juozas Slauta-Aušra, šaulys, partizanų vadas | 1945 |
| 1912 | Pilkaraistis | Aleksandras Drobnys, ekonomistas, LTSR veikėjas | 1998 |
| 1914 | Kampai | Zigmas Gavelis, poetas, inžinierius | 2000 |
| 1920 | Raitininkai | Vincas Lapinskas, gydytojas radiologas | 2013 |
| 1925 | Kasčiūnai | Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis | 2021 |
| 1928 | Ryliškiai | Bronius Juralevičius, inžinierius | |
| 1929 | Raitininkai | Vincas Lapinskas, gydytojas chirurgas | 1998 |
| 1931 | Vilkiautinis | Vytautas Mizaras, literatas, muziejininkas | |
| 1941 | Laukininkai | Adolfas Baublys, inžinierius | 2016 |
| 1944 | Kampai | Edmundas Isevičius, statybų inžinierius | |
| 1945 | Sapiegiškė | Antanas Kalanavičius, poetas | 1992 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 301–303 psl.
- ↑ Merecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 258 psl. (lenk.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 179