XVI amžiaus 5-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVI amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1541 metais ir baigėsi 1550 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Metai: 1541 1542 1543 1544 1545 1546 1547 1548 1549 1550

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1541[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pavasarį Abraomas Kulvietis Vilniuje atidarė savo pirmąją Lietuvoje humanitarinių studijų aukštesniojo tipo mokyklą (kolegiją) bajorų vaikams. Joje mokėsi apie 60 mokinių. Tačiau mokykla veikė iki kitų metų pavasario.
  • Ldk Žygimantas Senasis iš Vilniaus rašė sultonui Suleimanui I, prašydamas atsiųsti savo derybininkus, kad šie susitiktų su jo pareigūnu ir apžiūrėtų, nustatytų Lenkijos bei LDK sienas su Osmanų provincijomis.
  • Balandžio mėn. mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jurgis Radvila I Heraklis (g. 1480 m.). Kijevo vaivada, nuo 1531 m. Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada. Buvo narsus karys ir talentingas karvedys.

1542[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1543[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 5 d. Žygimantas Augustas, Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę. Lietuvos ponai norėjo jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą.
  • Rugpjūčio 6 d. Prūsijos hercogas rašė Simno seniūnui, jog Įsruties pareigūnas pranešė, kad Simno seniūnijos gyventojai braunasi į Prūsijos miškingas žemes, „stumdami“ valstybės sieną.
  • Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis bonifratų vienuolyno sudegusios medinės bažnytėlės vietoje pastatydino renesansinę Šv. Kryžiaus koplyčią. Pagal legendą, bonifratų vienuolynas pastatytas apie 1332 m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje.

1544[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsų kunig. Albrechto Brandenburgiečio iniciatyva prie katedros įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Studentams iš LDK jis skyrė stipendijų, o šie stodami turėjo prisiekti, kad baigę mokslus skelbs protestantizmą tarp lietuvių.
  • Birželį – spalį Mikalojus Radvila Juodasis LDK seime Breste reikalavo, kad Ldk nuolat gyventų Lietuvoje, o ne Lenkijoje. Ldk Žygimantas Senasis perdave LDK valdžia savo sūnui Žygimantui Augustui.
  • Žygimantas Augustas kaip Ldk apsigyveno Vilniuje kartu su motina karaliene Bona. Jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas Žygimantas Senasis pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.
  • Ldk Žygimantas Augustas auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams, sustabdė protestantų persekiojimą Lietuvoje.
  • Žitomire pastatyta šešių bokštų ir dvejų sienų medinę pilis. Medinės pilys buvo sričių centrai su vaivados rezidencija.

1545[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradž. Abraomas Kulvietis atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas.
  • Gegužės 13 d. Karaliaučiuje mirė Stanislovas Rapolionis– vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (g. 1485 m.). Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
  • Birželio 6 d. Kulvoje ant motinos rankų mirė Abraomas Kulvietis - teisės daktaras (1537), 1538 Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją mokyklą (g. ~1510 m.). Buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas, Karaliaučiaus universiteto graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Turėjo turtingą biblioteką.
  • Birželio 15 d. Vilniuje mirė Ldk Žygimanto Augusto pirmoji žmona, imperatoriaus Ferdinando I duktė Elžbieta Habsburgaitė (g. 1526.07.09). Palaidota Vilniaus katedroje.
  • Kaune įkurtas barzdaskučių (chirurgų) arba „balverio“ cechas.
  • Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą prūsų kalbą. Tai buvo žemaičio Martyno Mažvydo Katekizmas.
  • Vilniaus Valdovų rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių siuntęs paveikslų, ginklų, žirgų, vyno.
  • Įvyko chano Sagan Girejaus totorių ir LDK kazokų susirėmimai pasienyje ties Dniepru ir Tavane.

1546[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 8 d. Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką Žemaitijos vietininkui Jonui Bilevičiui Stankevičiui, prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje.
  • Birželio 8 d. kunig. Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje, pakvietė Martyną Mažvydą atvykti į Karaliaučiaus universitetą mokytis.
  • Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus. Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos pietryčių dalyje italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodas-parkas.
  • Iki 1566 m. Vilniaus pinigų kalykloje kaldintas trečiokasLDK ir Lenkijos sidabro moneta.
  • Totoriai niokojo LDK ir Voluinės žemes.

1547[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą lietuvių kalba. Tai buvo sausio 8 d. Karaliaučiuje išleista žemaičio Martyno Mažvydo Katekizmas: „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“.
  • Sausį - kovą Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Sausio 27 d. Pragoję mirė Čekijos, Vengrijos (nuo 1526 m.) ir Vokietijos (nuo 1531 m.) karalienė Ona Jogailaitė (dar vadinama Vengrijos ir Čekijos Ona), Liudviko II Jogailaičio sesuo, Ferdinando Habsburgo sutuoktinė (g. 1503 m.). Turėjo 15 vaikų.
  • Ldk žemėse pradėta Valakų reforma, įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visą dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti.
  • Žygimantas Augustas laiške Krokuvos vyskupui rašė, kad Lietuvoje dar gyvuoja senas tikėjimas. Todėl kad čia, prie Vilniaus, tamsi liaudis garbina miškus, medžius, upelius, riedulius, žalčius ir aukoja jiems.
  • Imperatorius Karolis V Habsburgas Mikalojui Radvilai Rudajam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
  • Gegužės 22 d. Ldk Žygimanto Augusto privilegiją Vilniuje įkurtos stiklo dirbtuves.
  • Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis pareikalavo, kad Ldk Žygimantas Augustas vestų Barborą, nes, esą, plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Netrukus, liepos mėn., pakvietus kunigą, slapta įvyko jungtuvės. Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis Kęsgaila.
  • Lenkijos karalius Žygimantas Senasis dvarų valdytojams įsakė atliekamus dvaruose grūdus parduoti vietos turguose arba gabenti į Karaliaučių bei Gdanską.
  • Didelis gaisras sunaikino beveik visą Minsko miestą.
  • Ivanas III įvainikuotas caru.

1548[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1549[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1550[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vilniaus seimas pripažino stačiatikiams ir protestantams lygias teises su katalikais. Tais pat metais Ldk Žygimantas Augustas suteikė tikybos laisvę visiems krikščionybės išpažinėjams. Ldk susirašinėjo su Žanų Kalvinų.
  • Renesanso publicistas Mykolas Lietuvis lotynų kalba parašė traktatą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum fragmina X, multiplici historia referta). Traktatas dedikuotas Ldk Žygimantui Augustui.
  • Po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir gruodžio 7 d. Barbora Radvilaitė buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.