XVI amžiaus 4-as dešimtmetis

XVI amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1531 metais ir baigėsi 1540 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžius – XVI amžius – XVII amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1531 1532 1533 1534 1535 1536 1537 1538 1539 1540

Įvykiai

• Brazilijos kolonizacijos pradžia.

1531

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 26 – žemės drebėjimas Lisabonoje, kurio metu žuvo tūkstančiai žmonių.
• Vasario 20 d. dešimtmetis Žygimantas Augustas buvo karūnuotas Lenkijos karalium.
• Karaliaus privilegijomis Slonimui buvo patvirtintos miesto savivaldos teisinę padėtis.
• Eustachijus Daškevičius atrėmė Krymo chano Sadato Girėjaus surengtą žygį į Čerkasus. Ukrainos kazokai pasiūlė LDK Seimui saugoti pietinės šalies sienos.
• Mirė vokiečių kronikininkas, dominikonų vienuolis Simonas Grunau (vok. Simon Grunau, Grūnavas), „Prūsijos kronika“ (Preussische Chronik) autorius (g.~1470 m.). Kronika – pirmoji ne Vokiečių ordino, o Prūsijos istorija. Joje jis pateikė daug etnografinių, geografinių ir istorinių žinių apie Prūsiją nuo senovės laikų iki Vokiečių ordino sekuliarizacijos.

1532

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sudaryta Niurnbergo taika, pagal kurią protestantai gavo teisę praktikuoti savo religiją.
• Bretanės kunigaikštystė galutinai prijungta prie Prancūzijos.
• Francisas Pisaras pradėjo inkų imperijos užkariavimą (baigė 1534 m.).
• Vilniaus mieste įrengtas vandentiekis.
• Eustachijus Daškevičius pats atrėmė Krymo chano Sadato Girėjaus surengtą žygį į Čerkasus.
• 1522 m. paliaubų sutartis tarp MDK ir LDK buvo dar karta pratęsta.
• Žemaitijoje sukilo naujų mokesčių ir prievolių iškankinti valstiečiai. Maištą tramdyti ėmėsi seniūnas Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila, jis pasiuntė 600 raitų baudėjų būrį.

Gimtadieniai

• Tulsidas, viduramžių Hindi poetas ir filosofas.

1533

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Franciskas Pisaras (Francisko Pizzaro) užkariauja inkų sostinę kuską.
• Vilniaus katedra per gaisrą sudegė kartu su bažnytiniais aukso indais, brangenybėmis ir 312 vėliavų, gautų per mūšius su rusais, vokiečiais ir kt.
• Gruodžio 4 d. mirė Maskvos dk Vasilijus III. Maskvos dk tapo jo sunūs Ivanas Rūstusis (rus.: Иван Грозный) (iki 1584 m.). Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, kaip regentė MDK valdė jo motina kunigaikštienė Elena Glinskaja.
• Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti. Ldk Žygimantas Senasis patraukę į savo pusę Krymo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus.

Gimtadieniai

• Mišelis de Montenis prancūzų renesanso epochos filosofas.

1534

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prasideda reformacija Anglijoje.
• Po Vasilijaus III mirties Elena Glinskaja pasiūlė Ldk Žygimantui Senajam sudaryti taikos sutartį 1522 m. paliaubų pagrindu. Tačiau vietoj jo LDK vasario mėn. pateikė ultimatumą grįžti prie 1508 m. sutartimi nustatytų sienų.
• Apkaltinti rengiant sąmokslą prieš jaunąjį valdovą, iš Maskvos į LDK pabėgo didikai kunig. Semionas Fiodorovičius Bielskis ir Ivanas Vasilevičius Liackis. Jie priklausė „lietuviškai“ politinei grupuotei Maskvos valdovo dvare.
• Vasario 15 d. Drezdene mirė Barbora Jogailaitė - Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė (g. 1478 m.). 1496 m. ištekėjo už Meiseno (Saksonija) markgrafo Georgo, Albrechto Drąsiojo sūnaus.
• Pranciškus Skorina nuvyko į Maskvos DK, iš kur jį išvarė kaip kataliką, o knygos sudegino.
• Liepos 22 d. buvo sudaryta sutartis su architektu Bernardu Zanobiu da Džanočių (Bernardo Zanobi da Gianotti) dėl galutinio Vilniaus katedros atstatymo.
• Mirė Mikalojus Husovianas, lotyniškai rašęs LDK poetas humanistas (g~1470 m.). Parašė didžiausią savo kūrinį – poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“, giesmę „Nauja ir nuostabi pergalė prieš turkus liepos mėnesį“, „Giesmė apie Šv. Hiacinto gyvenimą ir darbus“ ir kt. Jo kūriniai tapo žinomi to meto Europos išsilavinusiam skaitytojui. 1980 m. UNESCO įtraukė Mikalojaus Husoviano vardą į žymių pasaulinės kultūros veikėjų tarptautinių datų (1470) kalendorių.
• Lietuvos ultimatumas buvo atmestas ir rugpjūčio mėn. LDK pradėjo penktąjį karą su Maskvą (Starodubo karas, iki 1537 m).
• Rugpjūčio 9 d. Kijevo vaivada Andrius Nemirovičius pradėjo žygį į Seversko žemė, nesėkmingai bandė užimti Černigovą.
• Rugsėjo 13 d. LDK kunig. Ivano Višnioveckio ir Andrejaus Koverskio padalinys puolė Smolenską, tačiau miesto įgula puolimą atmušė. Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos padalinys liko strateginiame rezerve Mogiliove.
• Lapkričio 1 d. Ldk Žygimantas Senasis, reaguodamas į atsitraukimą nuo Smolensko, kariuomenę paleido, palikdamas tik 3 tūkst. pasienio įgulos. Į tai reagavo Maskva.

1535

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Mirė Tomas Moras (anglų filosofas)
• Rusijoje įvestas vieningas piniginis atsiskaitymo vienetas - kapeika.
• Ispanų konkvistadoras Fransiskas Pisaras įkuria " Karališkąjį miestą" - dabartinę Limą (Peru sostinė)
• Vasario 3 - 5 dienomis prie Smolensko ir Starodubo Lietuvos pusėn pajudėjo iki 60-70 tūkst. MDK karių. Nusiaubę LDK pasienio teritorijas, su grobiu iki kovo mėnesio grįžo į MDK ribas.
• LDK, pasitelkė lenkų pajėgas, liepos 16 d. užėmė Gomelį.
• Krymo chanas Sagip-Girėjus išdavė Ldk Žygimantui Senajam įsaką (jarlyk) didžiąjam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
• Liepos 30 d. 40 tūkst. LDK – lenkų kariuomenė apgulė Starodubą ir, panaudoję sprogstamąsias minas, pralaužę sieną, miestą užėmė. Sudeginę miestą ir priemiesčius, išžudę gyventojus, grįžo prie Smolensko. Tuo pat metu į MDK teritoriją įsiveržė Krymo totoriai, grasino Kazanės chanatas.
• Seime priimtas Ldk Žygimanto Senojo pasiūlytas sprendimas dėl bajorų žemės nuosavybės teisių patikrinimo karališkos Metrikos pagrindų. Žygimantas nusprendė atlikti bendrą kilmingųjų teisių ir statutų patikrinimą ir atkurti kai kuriuos mokesčius. Tai sukėlė nepasitenkinimą.
• Rugsėjo 1 d. Krokuvoje Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Barboros Zapojos dukra ištekėjo už kurfiurstą Joachimą II Hektorą iš Brandenburgo.
• Nukaldinti pirmieji lietuviškieji grašiai.
• Valdovų rūmuose buvo priimtas Feraros (Ferrara) kunigaikščio Heraklio II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini).

1536

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 27 d. Kijevo vaivados Andrius Nemirovičiaus 20 tūkst. būrys apgulė Sobežą, bet nesėkmingai. Po šiuos nesėkmės Maskvos kariuomenė pradėjo puolamąjį karą. Tai paskatino Ldk Žygimantą Senąjį ieškoti taikos su Maskvą. Rusams taika taip pat rūpėjo dėl Krymo ir Kazanės chanatų grėsmės.
• Kilo žemaičių valstiečių sukilimas (iki 1537 m.) dėl to, kad kai kuriuose Žemaitijos valsčiuose Ldk Žygimantas Senasis natūrines duokles ir prievoles pakeitė piniginėmis. Sukilimą nuslopino LDK kariuomenės totorių daliniai; buvo išnaikinti ištisi kaimai.
• Lietuvoje ėmė veikti liuteronai. Stengėsi mažinti bažnyčios turtus, decentralizuoti valdymą. Pirmaisiais lietuvių liuteronais buvo Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Martynas Mažvydas.
• Ldk patvirtintame Vilniaus miesto valdybos ir miestiečių susitarime sakoma, kad toliau nebus galima statyti namų savavališkai, „ne pagal rėžį“.
• Vilniuje prie katedros atstatymo po 1530 m. gaisro projekto pradėjo dirbti (iki 1557 m.) italų architektas Džiovanis Činis (it. Cini Giovani).
• Vilniuje pastatytas pirmas tiltas per Viliją (Neris). Vilniaus pilininko Ulricho Hozijaus pastatytas tiltas buvo medinis ant mūrinių atramų, turėjo mūrinius vartus iš abiejų pusių ir patalpas tilto sargams bei muitininkams.

1537

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 18 d. Maskvoje buvo sudarytos 5 metų paliaubos, pagal jas Gomelio valsčius atiteko LDK, Sebežas ir Zavološčė liko MDK. Vyko nuolatinės derybos dėl taikos, bet nesėkmingai.
• Gaisras nusiaubė tuomet dar gausiai mediniais pastatais užstatytą Kauno miestą.
• Liepos mėn. prie Lvovo susirinko 150 tūkst. bajorų į maišto seimą (rokosz lwowski). Nepatenkinti aristokratija, jie įteikė karaliui Žygimantui Senajam ir karalienėi Bonai Sforzai peticija su savo skriaudom ir prašimais.

1538

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 18 d. Poznanėje mirė Vilniaus ir Poznanės vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (g. 1499 m.), palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje. Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Kotrynos Ochstat Telničankos nesantuokinis sūnus. Apie 1514 m. Žygimantas Senasis suteikė jam titulą „iš Lietuvos kunigaikščių“.
• Įtakinga Vilniaus vaivados Alberto Goštauto vadovaujama partija reikalavo daugiau atsiriboti nuo Lenkijos. Ldk Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos seimo nusiųstą delegaciją buvo pareikšta, kad jis per mažai gyvenąs Lietuvoje.
• Osmanai užėmė LDK sudėtyje buvusią teritoriją tarp Dniestro ir Dnepro prie Juodosios jūros. Nors reikalauta grąžinti užimtas žemes, 1540–1542 m. buvo sutartos naujos sienos.

1539

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Karalienės Bonos Sforcos globojamas, protestantas Abraomas Kulvietis įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą, gyvavo iki 1542 m. Joje ne tik buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos.
• Vengrijos karalius Jonas Zapojajis vedė Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukterį Izabelę Jogailaitė, su kuria gimė Jonas Zigmantas Zapojajis, 1540–1570 m. Vengrijos karalius.
• Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pavaizduotį Švedijos istoriko, kartografo, katalikų arkivyskupo Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.
• Gruodžio mėn. mirė Lietuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius Albertas Goštautas (g. 1480 m.). Iš Šv. Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo grafo titulą. Turėjo gausią tais laikais biblioteką, kurios kataloge buvo pažymėta 71 knyga. Palaidotas Vilniaus katedroje, savo giminės rūsyje.
• Krymo chanatas suruošė žygį į pietinės LDK žemes.

1540

Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ignacas Lojola įkūrė Jėzuitų ordiną.
• Beveik visas Prūsijos kunigaikštystės Klaipėdos miestas sudegė.
• Kaune pradėjo veikti vaistinė.
• Mirė Pranciškus Skorina - knygų spausdinimo Lietuvoje pradininkas, švietėjas. XVI a. 3 deš. pradžioje Vilniuje įkūrė pirmąją spaustuvę LDK.
• Rugpjūčio 16 d. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (nuo 1535 m.), Kijevo vaivada Andrius Nemirovičius (g.~1462 m.).
• Krymo chanatas suruošė žygį į pietinės LDK žemes.

Gimtadieniai

• Antonio Amati – žymus italų smuikų meistras, Amati šeimos narys.