XVI amžiaus 9-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVI amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1581 metais ir baigėsi 1590 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1581 1582 1583 1584 1585 1586 1587 1588 1589 1590

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1581[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 22 d. - kovo 8 d. sušaukęs Varšuvos seimą, karalius Steponas Batoras pareikalavo lėšų naujam karui. Supratę, kad Rusija neatsisakė Livonijos, bajorai nubalsavo už naują karą.
  • Vasario mėn. ATR kariuomenė užėmė ir beveik visą sudegino Starają Rusą (Старая Русса), miestą Novgorodo žemėje.
  • Kovo 1 d. Ldk Steponas Batoras pasirašė Vyriausiaji Lietuvos Tribunolo įstatymą. Tribunolą sudarė 40 bajorų rinktų teisėjų, kurie posėdžiaudavo paeiliui Vilniuje, Trakuose, Naugarduke ir Minske.
  • Birželio 7 d. buvo įkurtas Vilniaus puodžių cechas.
  • Birželio 15 d. Ldk Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą.
  • Norėdami pakenkti ATR kariuomenės planams, rusų armijos buriai plėšė Oršos, Šklovo ir Mogiliovo apilinkės.
  • Nuo liepos pab. prasidėjo Kristupo Radvilo Perkūno ir Filono Kmitos diversinis žygis, buriai plėšė Volgos aukštupio žemes, trukdė rusams surinkti jėgas Pskovo apgulties nuėmimui.
  • Rugpjūčio 25 d. Stepono Batoro kariuomenė apgulė Pskovą.
  • Rugsėjį vyskupo Jurgio Radvilos įsakymų Vilniuje budelis protestantiškos knygos viešai degino „rinkoje priešais rotušę ..., kur gėdos stulpas ir kartuvės stovėjo“, mieste kylo neramumai. (Juozapas Ignotas Kraševskis)
  • Rugsėjo 30 d. karo stovykloje prie Pskovo Ldk Steponas Batoras paskelbė griežtą universalą, pasmerkusį religinės nesantaikos Vilniuje kurstytojus, liepta nubausti kaltuosius. Jis buvo adresuotas tuometiniam Vilniaus vietininkui Jonui Abramavičiui.
  • Spalio 22 d., nužygiavęs daugiau kaip 250 mylių, sudeginęs 6 miestus ir daugybę kaimų, Kristupas Radvila Perkūnas kaip nugalėtojas, iškilmingai ir su nemažu grobiu ir belaisviais atvyko į ATR karaliaus stovyklą prie Pskovo.
  • Švedijos kariuomenė užėmė Narvą ir Karelą.
  • Gruodžio 13 d. Ivanas IV ryžosi deryboms ir taikai su ATR, iš kurios tikėjosi bent Narvos ir išėjimo į Baltijos jūrą.

1582[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1583[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Balandžio mėn. mirė vokiečių Senosios Prūsijos istoriografas, kronikininkas Lukas Davidas (g~1503 m.). 1573-1582 m. parašė kryžiuočiams palankią „Prūsijos kroniką“, kurią sudarė 10 knygų. Tai Prūsijos istorija iki 1410 m. Nenuosekliai aprašė pagonišką prūsų religiją, papročius, pagonybės liekanas Žemaitijoje, Kryžiuočių ordino santykius su LDK.
  • Gegužės 7 d. Nesvyžiuje Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis šalia buvusios medinės gynybinės pilies pradėjo statyti baroko-renesanso stiliumi mūrinę kvadratinę pilį. Bastioninė Nesvyžiaus pilis baigta statyti 1604 m. Pilies kompleksas 2005 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
  • Infliantai įėjo į ATR sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila.
  • Rugpjūčio mėn. pasibaigė 1582 m. prasidėję Rusijos ir Švedijos derybos. Sudarytos 2 metų Pliusos paliaubos. Švedijai atiteko šiaurinė Estija su Talinu ir Narva bei Hyjumos sala, Danijai – Saremos sala, Aizputės ir Piltinės sritys Kurše.
  • Rugsėjo 16 d. Stokholme mirė Kotryna Jogailaitė - Suomijos kunigaikštienė nuo 1562 m., Švedijos karalienė nuo 1568 m. (g. 1526.11.01 Krokuvoje). Jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė. Ji buvo Švedijos karaliaus Jono III-ojo žmona ir Zigmanto Vazos motina. Palaidota Upsalos soborė.
  • Mirė MDK, o vėliau LDK politinis ir karinis veikėjas, kunig. Andrėjus Michailovičius Kurbskis. Livonijos karo metu buvo paskirtas Rusijos kariuomenės vadu. Prasidėjus caro susidorojimams su garsiomis giminėmis, kartu su artimais rėmėjais 1564 m. perėjo į LDK pusę. Istorijoje garsiausi jo keturi laiškai carui Ivanui Rūsčiajam, kuriuose jis aštriai kritikavo caro valdymo praktiką ir įvestą opričiną.
  • LDK politinis ir karinis veikėjas Ostapas Valavičius paskelbė Upytės pavieto Naujamiesčio dvaro nuostatus, kuriuose liepta valdiniams, pasibaigus lauko darbams, 8-15 metų sūnus leisti į mokyklą. Tai viena pirmųjų mokyklų valstiečiams Lietuvoje. Taip pat įkūrė špitolę.

1584[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1585[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 15 d. – vasario 28 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas.
  • Gegužės 15 d. ATR valdovas parašė testamentą, kuriame plūdo lenkus už jų nedėkingumą ir palankiai atsiliepė apie savo gimtąją Transilvaniją. Jis pageidavo būti palaidotas gimtajame Šomjo miestelyje (dabar Rumunija).
  • Ldk Steponas Batoras Vilniaus Valdovų rūmuose priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini).
  • Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis savo didžiausia ir svarbiausia LDK poligrafijos spaustuvę padovanojo Vilniaus akademijai (universitetui). Ji turėjo raidžių liejyklą, knygrišyklą, knygyną ir biblioteką.
  • Kražiuose (?) mirė Jonas Kęsgaila - LDK bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas. Vilniaus kaštelionas 1478–1485 m.

1586[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1587[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. – kovo 9 d. Varšuvoje vyko konvokacinis ATR seimas.
  • Vilniuje prie Švč. Trejybės cerkvės susikūrė stačiatikių kailiadirbių, pirklių, odininkų, siuvėjų, batsiuvių ir kepurininkų brolijų sąjunga.
  • Gegužės 17 d. Mintaujoje mirė Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas Gotardas Ketleris (Gotthard von Kettler).
  • Birželio 30 d. Varšuvoje susirinko elekcijos seimas. Lietuviai taip pat atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo. Pirmasis kandidatas į sostą buvo imperatoriaus Rudolfo (Rudolf II) brolis Maksimilianas Austras, kurį rėmė ir Lietuvos didikai. Antrasis kandidatas buvo Maskvos caras Fiodoras I, šį palaikė daugumas Lietuvos bajorijos. Trečiasis kandidatas buvo švedų karalaitis Zigmantas Vaza, dėl kurio išrinkimo labiausiai rūpinosi Stepono Batoro našlė Ona Jogailaitė, nes jis buvo jos sesers Kotrynos Jogailaitės sūnus. Visą mėnesį seimas negalėjo susitarti dėl kandidatų.
  • Pagaliau rugpjūčio mėn. abi lenkų partijos išsirinko sau po atskirą karalių. Lietuviai pareiškė, jog nesutinką nei su vieno nei su antro išrinkimu, ir išvažiavo namo.
  • Iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis.
  • Lapkričio 20 d. Sandomieže mirė LDK politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių Ostapas Valavičius (g.~1520 m.). Buvo religinės tolerancijos ir laisvamaniškumo šalininkas. Nuo 1579 m. Lietuvos didysis kancleris.
  • Gruodžio 10 - 1588 m. sausio 20 d. Varšuvoje vyko ATR koronacinis seimas.
  • Gruodžio 27 d. Krokuvoje buvo karūnuotas Zigmantas Vaza. Lietuviai net nenuvyko į karūnavimą, tik pasiuntė delegaciją su tam tikrais reikalavimais.

1588[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Anglai nugalėjo ispanų „Nenugalimąją armadą“ – tuo metu pasaulyje galingiausią laivyną.

LDK[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sausį Krokuvos Koronaciniame seime LDK delegacija visos Lietuvos vardu pareiškė, jog pripažįsta Zigmantą Vazą savo didžiuoju kunigaikščiu, o jis prisiekė, jog saugosiąs visas Lietuvos teises. Buvo patvirtinta III Lietuvos Statuto laida. Kanclerio Leono Sapiegos pastangomis jis buvo perredaguotas taip, kad jame Liublino unijos 1569 m. metų nuostatai nebuvo net minimi. Vilniuje išspausdintas LDK kanceliarine slavų kalba.
  • Austrijos erchercogas Maksimilianas Austras dar bandė kariauti dėl sosto, bet Silezijoje, ties Byčina, sausio 24 d. pralaimėjo mūšį, pateko į nelaisvę ir buvo kalintas.
  • Gegužės 25 d., po trijų dienų iškilmių, įvyko Lenkijos karaliaus ir Ldk Stepono Batoro laidotuvės. Jį palaidojo Vavelio katedros požemiuose, Mariackos koplyčioje.
  • Birželį Vilniuje lankėsi Konstantinopolio patriarchas Jeremija II Tranos (gr. Ιερεμίας Β΄ Τρανός).
  • Kardinolas Ippolito Aldobrandini (Klemensas VIII) popiežiaus legatas Lenkijoje, kaip Apaštalų sosto nepaprastasis ambasadorius lankėsi Lietuvoje.
  • Rudens pr. griežtas Vilniaus vyskupo ir ATR valdovo draudimas Vilniuje įkurti aukštąją protestantų mokyklą išprovokavo didesnius evangelikų neramumus.
  • Jonas Bretkūnas „Prūsų krašto kronikoje“ aprašo pagonišką baltų religiją.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1589[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 6 d. – įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas – paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių dokumentų rinkinys, galiojęs iki 1840 metų, kol Lietuvoje buvo įvesti Rusijos įstatymai.
  • LDK buvo įsteigtos ekonomijos. Kovo 6 d.– balandžio 23 d. ATR Seimas Varšuvoje priėmė įstatymą, vadinamąją konstituciją „Nutarimas dėl karaliaus pajamų LDK“, kuriuo karaliaus stalui priskiriami: LDK – Gardinas, Šiauliai, Brestas su Kobrinu ir Alytus su viskuo. „Ir senieji muitai turi būti niekam kitam neatiduoti, kad iš jų eitų pajamos LDK iždui“.
  • Kovo 9 d. ATR ir Austrija pasirašė sutartį. Maksimilianas Austras buvo priverstas atsisakyti ATR sosto.
  • Varšuvos pacifikaciniame ATR seime Zigmanto Vazos ir Maksimiliano Austro šalininkai turėjo susitaikyti. Seimo maršalka Dimitras Chaleckis.
  • Baigta Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. Gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės.
  • Iš karaliaus Zigmanto Vazos gavę teisę plėsti Palangos uostą, anglai pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti. Su užsienio šalimis vyko gyva prekyba, klestėjo prekių mainai. Palangos uostas buvo konkurentas Rygos, Liepojos ir kitiems uostams.
  • Kauno miestą ištiko didelis gaisras.
  • Vilniaus Valdovų rūmuose buvo priimtas popiežiaus Siksto V nuncijus Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua).
  • Rugsėjo 14 d. prasidėjo Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios statyba. Pirmąją LDK baroko bažnyčią suprojektavo architektas iš Italijos, vienuolis jėzuitas Džiovanis Marija Bernardonis (Bernadoni Giovanni Maria).
  • Rugsėjo mėn. Krymo chanas Gazi Gerai (Ğazı Geray) suruošė didelį žygį į ATR žemes, nuniokojo Lvovo ir Tarnapolio apilinkės.

Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]

1590[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 8 d. – balandžio 21 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Jeronimas Gostomskis.
  • LDK įvestas Kvartos mokestis, kuris buvo imamas į valstybės iždą iš Lenkijos ir Lietuvos karališkųjų žemės valdų kariniams reikalams. Kvartos dydis - 1/4 dalis valdų metinių pajamų, iš pradžių buvo imama tik tais metais, kada nutardavo ATR Seimas.
  • Kartografas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis pradėjo organizuoti lauko kartografijos ekspedicijos (iki 1600 m.). Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu LDK žemėlapis. Dabar žemėlapis laikomas vienas iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių. Saugomas Upsalos muziejuje.
  • Liepos 2 d. nuo žaibo užsidegė ir sudegė visas Merkinės miestas iki pamatų. Ldk Zigmantas Vaza miestiečius ketveriems metams atleido nuo mokesčių ir prievolių bei seimo nustatytų rinkliavų.
  • Rugsėjo 17 d. Lydai suteiktos Magdeburgo teisės.
  • Tankiai mediniais namais užstatytas Kauno miestas nukentėjo nuo gaisro, tačiau greit atsistatė.
  • Gruodžio 2 d. – 1591 m. sausio 15 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Valstybės iždas atskirtas nuo valdovo iždo.