XVI amžiaus 10-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVI amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1591 metais ir baigėsi 1600 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1591 1592 1593 1594 1595 1596 1597 1598 1599 1600

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1591[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Birželio 9 d. Vilniuje katalikų radikalai padegė neseniai įrengtą evangelikų reformatų bažnyčią, mokyklą ir ligoninę. Tai buvo pirmas toks didelis ir agresyvus minios veiksmas religiniu pagrindu nuo pat LDK krikšto laikų.
  • Vilniuje ir kitur įvyko katalikų ir reformatų susirėmimų. Jų metu buvo griaunamos reformatų bažnyčios. Valdant Zigmantui Vazai iš reformatų atimti ir katalikams sugrąžinti kulto pastatai ir žemės valdos, kurios iki reformacijos priklausė katalikams.
  • Birželio 28 d. Krokuvos vyskupijos katedros kapitula išrinko karaliaus remiamą Vilniaus vyskupą kardinolą Jurgį Radvilą savo vyskupystės ganytoju. Popiežius Grigalius XIV patvirtino jo perkėlimą į naują sostą, laišku prašydamas kapitulos kuo palankiau priimti naująjį vyskupą.
  • Benediktinės atvyko į LDK iš Chelmno (Lenkija) ir įsikūrė Nesvyžiuje. Vėliau Nesvyžiaus benediktinės įkūrė Vilniaus, Kauno ir kitus vienuolynus.

1592[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

LDK[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gegužės 31 d. Krokuvoje karalius Zigmantas Vaza vedė Ona Habsburgaitę (Anna of Austria, Habsburg), Austrijos hercogo Karolio II (Archduke Charles II of Austria) dukrą. Iš santuokos gimė penki vaikai.
  • Pėr Zigmanto Vazos vestuves su Ona Habsburgaitė Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose veikęs italų teatras suvaidino dvi pastoralines dramas, labai populiarias Italijoje: draminę eklogę apie nimfą ir piemenį bei garsųjį mitą apie Orfėjų ir Euridikę.
  • Rugsėjo 7 d. – spalio 19 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Jonas Pacas. Karūnos didysis etmonas Janas Zamoiskis apkaltino karalių absoliutizmu.
  • Švedijos karalius Jonas III kalbino vienintelį sūnų Zigmantą Vazą grįžti į Švediją. Po pasimatymo su tėvu Taline (Revely) Zigmantas Vaza jau buvo pasiruošęs grįžti ir rengėsi Lietuvos ir Lenkijos sostą atiduoti buvusio savo konkurento, Maksimiliano broliui Ernestui. Apie derybas sužinojo jo priešai ir pakėlė triukšmą. Spalį karalius patrauktas į seimo teismą visko išsigynė.
  • Lapkričio 17 d., tėvui Jonui III mirus, Zigmantas Vaza nuvyko į Švediją ir karūnavosi jos karaliumi (łac. Sigismundus Tertius Dei gratia rex Poloniæ, magnus dux Lithuaniæ, Russiæ, Prussiæ, Masoviæ, Samogitiæ, Livoniæque, necnon Suecorum, Gothorum Vandalorumque hæreditarius rex).

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rugsėjo 13 d. – Michel de Montaigne (Montenis), prancūzų rašytojas ir filosofas.
  • Mirė LDK poetas Jonas Radvanas. Rašė lotynų kalba. Paskelbė poemą „Radviliada“ (lot. k. „Radvilias“). Joje aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą ir kovas, reiškiamos LDK valstybinio savarankiškumo idėjos.
  • Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, Bresto vaivada Jonas Kiška. Jo valdose ir jo remiamos veikė beveik visos žinomos LDK antitrinitorių bendruomenės. Savo dvare priiminėjo ir finansiškai rėmė žymius rašytojus bei poetus.

1593[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 13 d. Vyšniove (dab. Liublino vaivadija) mirė LDK reformacijos veikėjas Simonas Budnas (g. 1530 m.). Išvertė ir išleido lenkų kalba Bibliją. Susiformavus LDK arijonų organizacijai, buvo vienas iš žymiausių jos ideologų.
  • Gegužės 4 d. – birželio 15 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Mykolas Danilovičius.
  • Nesvyžiuje, ant užtvenktos Ušos dešiniojo kranto Mikalojaus Kristupo Radvilos nurodymu buvo pastatyta, prižiūrint architektui J. M. Bernardoniui, nauja mūrinė bastioninė pilis, suplanuotas miestas ir apjuostas žemių bei mūro pylimais.
  • Mirė lenkų kilmės istorikas, poetas Motiejus Strijkovskis (lenk. Maciej Stryjkowski) (g~1547 m.). Parašė pirmą 1582 m. Karaliaučiuje išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“. Gynė Lietuvos savarankiškumą, neigė lenkų teises į Podolę ir Voluinę.
  • Rugsėjo mėn. ATR karalius Zigmantas Vaza atvyko į Švediją su savo patarėjais ir ginkluotais būriais. Jis buvo priverstas pripažint liuteronybę valstybinę religija.
  • Karalius Zigmantas Vaza rudenį grįžo į Krokuvą, o savo valdžią paliko regentui, dėdei kunig. Karoliui. Tas tuojau ėmė rūpintis perimti sostą iš brolėno ir kurstyti liuteronus švedus prieš kataliką karalių.

1594[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 19 d. Upsalos katedroje Lenkijos karalius ir Ldk Zigmantas Vaza buvo formaliai iškilmingai karūnuotas Švedijos karalium.
  • Trakuose mirė karaimų teologas, rašytojas Izaokas Trakietis (Isaac Ben Abraham of Troki) (g. 1533 m. Trakuose). Europoje žinomas kaip 1593 m. parašyto poleminio kūrinio «Tikėjimo stiprinimas».
  • Prasidėjo Severino Nalivaikos vadovaujamas kazokų sukilimas prieš lenkų valdymą. Spalio mėn. judėjimas apėmė Braclavo, Kijevo ir Voluinės žemes (iki 1596 m.).
  • Pas karalių Zigmantas Vaza lankėsi pakviestas žymus Italų kompozitorius, madrigalų meistras Lukas Marencio (ital. Luca Marenzio). 1596 -1597 m. gyveno Varšuvoje, vadovavo karališkai kapelai.
  • Rugsėjo 16 d. Gdanske mirė vokiečių istorikas Kasparas Shutcas (vok. Caspar Schütz). 1592 m. Zerbste buvo išleistas jo pagrindinis 10 knygų veikalas „Historia Rerum Prussicarum“, kuriame aprašė Prūsijos istoriją iki 1525 m.
  • Gruodžio 30 d. Vilniaus seimelyje buvo priimtas nutarimas ginantis Varšuvos konfederacijos nuostatas ir smerkiantis 1591 m. Vilniaus neramumus. Tačiau realiai nieko nebuvo pakeista.

1595[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 6 d. - kovo 21 d. Krokuvoje vyko eilinis ATR seimas.
  • Išleistas vokiečių ir flamandų mokslininko Gerardo Merkatoriaus (1512-1594 m.) apie 1570 m. sudarytas LDK žemėlapis. Tai pirmasis specialiai Lietuvai skirtas žemėlapis.
  • Sudaryta katalikų ir stačiatikių bažnyčių Bresto unija. Projektą pasirašė 5 Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių vyskupai ir Kijevo metropolitas Michailas Ragoza. Buvo tikimasi, kad karaliaus skiriami unitų vyskupai ir bazilijonų vienuoliai į naująją unitų bažnyčią greit atvers visus ATR stačiatikius.
  • Rugsėjo 29 d. Vilniuje jėzuitų spaustuvėje išspausdinta pirmoji LDK Mikalojaus Daukšos išversta ir išleista lietuviška knyga – J. Ledesmos „Katekizmas“.
  • Mirė LDK valstybinis veikėjas, poetas Pranciškus Gradovskis (g. 1545 m.). Poemoje „Šviesiausiojo kunigaikščio pono Kristupo Radvilos žygis į Maskvą“ apdainavo LDK kariuomenės pergalę 1564 m. Ūlos mūšyje, bei pagarsėjusį LDK lauko etmono Kristupo Radvilos Perkūno 1581 m. žygį į Rusijos sostinę.
  • Antilenkiškas Nalivaikos sukilimas pasiekė Podolę ir Galiciją. Gruodžio mėn. ATR vadovybė pasiuntė kariuomenę sukilimui malšinti.
  • Gruodžio 23 d. popiežius Klemensas VIII patvirtino Bresto bažnytinė uniją. Miestiečiai, kazokai, daugelis eilinių dvasininkų, smulkiųjų bajorų nepritarė unijai.

Gimimo dienos[taisyti | redaguoti kodą]

1596[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Severyno Nalivaikos sukilimas prieš ATR apėmė Podolės, Voluinės žemes, dalį Kijevo žemės ir Baltarusijos. Sukilimo metu užimti Braclavas, Baras, Luckas, kiti miestai, juose išžudyti katalikai, unitai, žydai.
  • Kovo 26 d. - gegužės 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Po gaisro Vavelyje, Varšuva buvo paskelbta oficialia ATR sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija.
  • Pavasarį ATR kariuomenė apsupo sukilėlius prie Lubnų, įvyko Solonicko mūšis. Gegužės 28 d. Severynas Nalivaika ir kiti vadai buvo kazokų vyresniųjų išduoti lenkams ir nugabenti į Varšuvą. Derybų metu ATR kariuomenė nelauktai užpuolė kazokų stovyklą ir beveik visus išžudė.
  • Gothardo Ketlerio sūnūs padalino Kuršo ir Žiemgalos hercogystė: Fridrichas valdė Žiemgalą ir Sėlą, su rezidencija Mintaujoje (dab. Jelgava), o Vilhelmas – Kuršą, su rezidencija Kuldigoje.
  • Rugsėjo 6 d. Brastoje surengtas stačiatikių bažnyčios susirinkimas Bresto unijos projektui svarstyti suskilo į 2 susirinkimus: unijos šalininkų – unitų, ir jos priešininkų - dizunitų.
  • Rugsėjo 9 d. Varšuvoje mirė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1574 – 1587 m. Ona Jogailaitė (g. 1523.10.18). Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra, Stepono Batoro žmona. Mirė bevaikė, palaidota Vavelio katedroje.
  • Spalio 9 d. Brastoje buvo sušauktas stačiatikių sinodas, kuriame paskelbta unija. Dauguma vyskupų tapo unitais, arba graikų apeigų katalikais (lot.: unitas – suvienytas). Stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir priėmė katalikybės dogmatiką, bet pasiliko savo liturgiją ir bažnytinę slavų kalbą.

Gimimo dienos[taisyti | redaguoti kodą]

1597[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 10 d. - kovo 25 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas.
  • Kovo 1 d. Minsko gyventojai sukilo prieš unitų metropolitą Michailą Ragozą.
  • Balandžio 11 d. Varšuvoje Severynas Nalivaika ir dar šeši kazokų sukilimo vadai buvo kankinti ir nukirsdinti.
  • Gegužės 17 d. Ldk Zigmantas Vaza Lazdijams savo privilegija suteikė savivaldos teises ir herbą.
  • Ldk Zigmantas Vaza Vitebskui savo privilegija suteikė savivaldos Magdeburgo teisės ir herbą.
  • Klaipėdoje buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Klaipėda jau sudarė realią konkurenciją Karaliaučiaus prekybai. Miestiečių skaičius išaugo penkiskart, aplink miestą pradėjo aktyviai vystytis priemiesčiai, atsirado pirmieji amatų cechai.
  • Vilniuje pradėjo veikti stačiatikių vienuolynas prie Šv. Dvasios cerkvės. Jį įkūrė Vilniaus Švč. Trejybės stačiatikių brolija, kuriuos statutą 1588 m. patvirtino Vilniuje lankęsis Konstantinopolio patriarchas Jeremijas II, o 1589 m. jį papildė karalius Zigmantas Vaza, leisdamas brolijai išlaikyti ligonines ir spaustuves.
  • Mirė vienas iš grožinės literatūros LDK pradininkų, ATR seimo maršalka 1573-1574 m. Venclovas Agripa (g.~1525 m.). Reikšmingiausias jo veikalas – „Gedulinga kalba“, kurioje vaizduojamas idealus žmogus – Radvila, laikytina pirmuoju išspausdintu lietuvio parašytu grožinės literatūros kūriniu.

1598[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. mirė Zigmanto Vazos pirmoji žmona (nuo 1592 m.), karalienė Ona Habsburgaitė. Iš santuokos gimė penki vaikai. Vienas jų 1596 m. gimęs busimasis ATR valdovas – Vladislovas Vaza.
  • Kovo 8 d. - balandžio 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas.
  • Švedijoje Zigmanto Vazos šalininkai, kad ir ne katalikai, persekiojami turėjo bėgti. Tada Zigmantas Vaza, balandį gavęs Varšuvos seime pinigų, pasisamdė 5.000 kariuomenę ir išvyko į Švediją. Bet ten jam nepasisekė – rugsėjo 25 d. jis pralaimėjo mūšį prie Stångebro. Būnant Švedijoje jis dar labiau atstūmė nuo savęs daug šalininkų.
  • Nesvyžiuje pradėjo veikti Radvilų patrankų liejykla (iki 1603 m.), gaminusi meniškus dirbinius, puoštus reljefiniais renesansiniais ornamentais.
  • Spalio 30 d. nugalėtas karalius Zigmantas Vaza grįžo į Gdanską, bet neatsisakė nuo Švedų karaliaus titulo.
  • Vilniuje katalikų kunigo išprovokuoti jėzuitų studentai užpuolė prie Šv. Dvasios cerkvės oficialiai veikusią stačiatikių brolijos mokyklą. Mieste kilo riaušės.
  • LDK bajoras Paulius Daumantas-Siesickis savo atsiminimuose rašo: „... rudenį ir visą žiemą, mirė žmonės nuo baisaus bado.“ „... vargšėje Lietuvoje, nesuprantamos ligos, pūlingos karštinės, siaučiančios it žiaurus maras.“

1599[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Paulius Daumantas-Siesickis savo atsiminimuose rašo: „... visą žiemą, mirė žmonės nuo baisaus bado. Suvalgė tėvas sūnų, o motina dukrą, vyras žmoną, o žmoną vyrą, tarnas poną, o ponas tarnaitę ... mirusiuosius, ką tik ir anksčiau palaidotus, valgė [tarytum] žaisdami. O Viešpatie Dieve, pasigailėk ... nes matyti, kad į Lietuvos žemę atėjo sunaikinimas ... O vėliau, kai žmonės sulaukė rugių želmenų, jų prisivalgę, [iki tol mitę] medžių žieve, beregint pradėjo mirti, staiga sutinę ...“.
  • Kovo 19 d. Pasau (Vokietija) mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalka (nuo 1592 m.) ir Žemaitijos seniūnas Stanislovas Radvila II. Poliglotas, buvo pasinėręs į religines ir mokslo studijas. Dalyvavo Stepono Batoro kovose su Maskva. Palaikai buvo atvežti į Vilnių ir palaidoti Bernardinų bažnyčioje.
  • Vilniuje per Velykas protestantai Vilniaus Šv. Stanislovo bažnyčioje uždarę ir visą naktį neišleido mišias laikiusių aukščiausių Lietuvos katalikų dvasininkų. Sąmyšis peraugo į muštynes. Į neramumus įsitraukė vilniečiai, bandyta sudeginti evangelikų reformatų bažnyčią, neišvengta ir aukų.
  • Visa Švedija buvo regento Karolio valdžioje. Kunig. Karolis sušaukė Švedijos seimą ir liepos 24 d. paskelbė Zigmantą Vazą „detronizuotu“ (netekus karūnos), sostas turėjo atitekti jo sūnui Vladislovui, bet ir tai su sąlyga, jei šis bus auklėjamas Švedijoje ir bus liuteronas. Karalius Zigmantas Vaza pasiryžo kariauti dėl tėvų sosto.
  • Kunig. Konstantino Vasilijaus Ostrogiškio iniciatyvą, Vilniuje įvyko ATR stačiatikių ir protestantų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl bendros kovos su diskriminacijos politiką.
  • Mikalojus Daukša parengė ir išleido J. Wujeko postilės vertimą. „Postilėje“ parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalbai.
  • Lapkritį Švedijos kariuomenė įsiveržė į Narvą ir pradėjo Estijos užkariavimą.

1600[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 21 d. Romoje mirė LDK didikas, ATR valstybės veikėjas, Katalikų Bažnyčios kardinolas, Krokuvos vyskupas, memuaristas Jurgis Radvila (g. 1556.05.31 d. Vilniuje). 1583 m. Vilniaus katedroje konsekruotas vyskupu. 1586 m. gavo Šv. Siksto bažnyčios kardinolo kepurę. Palaidotas Romos jėzuitų Il Gesu bažnyčioje.
  • Vasario 9 d. - kovo 21 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas.
  • Vasario 29 d. Karaliaučiuje mirė Prūsijos istorikas, geografas ir kartografas, kunigas Kasparas Henenbergeris. Sudarė Prūsijos žemėlapius. Jo istorinės geografijos veikaluose yra unikalių duomenų iš baltų praeities, etnografijos bei mitologijos autentiškų žinių.
  • Iki kovo mėn. Estijoje, kuri netrukus formaliai pripažino Karolio IX valdžią, buvo išstumtos visos lenkų įgulas.
  • Kovo 12 d. Zigmantas Vaza, norėdamas gauti ATR Seimo paramą, kaip Švedijos karalius, įsaku Estiją prijungė prie ATR. Tačiau Seimas buvo nusistatęs prieš karą ir pinigų nedavė.
  • Karalius Zigmantas Vaza įsakė Livonijoje stovinčios kariuomenės vadams pulti švedus Estijoje. Prasidėjo nesėkmingas ATR karas su Švediją (iki 1629 m.).
  • Rugsėjo 18 d. naktį kunig. Karolis Sudermanas su 22 000 kariuomene įsiveržė į Livoniją prie Pernu ir pradėjo laipsnišką jos nukariavimą. Švedai viena po kitos paėmė Livonijos pilis ir artėjo prie LDK sienų.
  • ATR pajėgoms - samdiniams Livonijoje vadovavo Vendeno vaivada Jurgis Farensbachas. Jis su silpnomis pajėgomis negalėjo atremti švedų puolimo. Spalio 17 d. Švedai užėmė Piarnu, lapkričio 3 d. – Viljandį (vok. Fellin).
  • Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos diplomatinė misija Maskvoje apie dinastinės konfederacijos sukūrimą nesugebėjo susitarti dėl nesutarimų su caru Borisu Godunovų.
  • LDK ir Lenkijos unitų metropolitas Adomas Ipatijus Pociejus (rezidavo Kijeve) Vilniuje įsteigė unitų kolegiją.

Gimimo dienos[taisyti | redaguoti kodą]