XVII amžiaus 1-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVII amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1601 metais ir baigėsi 1610 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžiusXVII amžiusXVIII amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1601 1602 1603 1604 1605 1606 1607 1608 1609 1610

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1601[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1602[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Balandžio 19 d. mirė LDK valstybės veikėjas, raštijos mecenatas, rašytojas Jonas Abramavičius. Palaikė valstybės savarankiškumo politiką.
  • Spalio 1 d. Karaliaučiuje nuo maro mirė vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas Jonas Bretkūnas (g. 1536 m. Bambliuose, netoli Frydlando).
  • Mirė Simonas Simonijus - Stepono Batoro rūmų gydytojas, LDK reformacijos veikėjas, pirmųjų Lietuvoje, Vilniuje išspausdintų medicinos knygų autorius (g. 1532 m.).

1603[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 4 d. – kovo 5 d. Krokuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Feliksas Kryskis.
  • Kovo 5 d. – Rakverės mūšis (vok. Wesenberg). LDK laimėjimas pagreitino Derpto (Tartu) kapituliaciją.
  • Tankiai mediniais namais užstatytas Kaunas nukentėjo nuo gaisro, tačiau greit atsistatė.
  • Šalyje siaučiant marui, Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina suorganizavo piligrimų kelionę iš Vilniaus į Trakus prie Švč. Mergelės Marijos atvaizdo ir pats basas ėjo didžiulės procesijos priekyje. Trakų Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo buvo šaukiamasi visų didesnių nelaimių ir negandų metais.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1604[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1605[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 20 d. – kovo 3 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Bialozoras.
  • Birželio 20 d. – Dmitrijus Apsišaukėlis kartu su kazokais ir samdiniais įžengė į Maskvą ir pasiskelbė caru. Iki 1609 m. ATR kariniai daliniai kariniuose veiksmuose MDK teritorijoje dalyvavo tik kaip privačių didikų pavaldiniai.
  • Rugpjūčio mėn. pr., ilgai rinkęs jėgas, prie Revelio su didele kariuomene išsilaipino Švedijos karalius Karolis IX ir patraukė prie Rygos. Kita dalis kariuomenės išsilaipino prie Daugavgrivos tvirtovės šalia Rygos.
  • Rugsėjo 23 d. prasidėjo Rygos apgultis.
  • Rugsėjo 27 d. - Salaspilio mūšis (Kircholmo mūšis) tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių. Etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su ~ 3.8 tūkst. kariuomenė sutriuškino švedų 14 tūkst. armiją. Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją. Tai laikoma viena iš didžiausių pergalių ATR istorijoje. Ryga buvo išgelbėta, Livonija išvaduota. Sudarytos paliaubos, vėliau pratęstos iki 1608 m.
  • Gruodžio 11 d. ATR valdovas Zigmantas Vaza vedė antrą kartą - pirmosios žmonos seserį, Konstanciją Habsburgaitę (Constance of Austria) (1588–1631 m.).

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Birželio 3 d. Zamostėje nuo insulto mirė didysis karūnos etmonas Janas Zamoiskis (lenk. Jan Zamojski) (g. 1542 m.). 1602 m. pabaigoje dėl prastos sveikatos atsistatydino iš etmono pareigų.
  • Spalio 19 d. Krokuvoje mirė architektas, vienuolis jėzuitas Džiovanis Marija Bernardonis (Bernadoni Giovanni Maria) (g. 1541 m.). 1586–1599 m. tarnavo kunig. Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui. 1584–1593 m. pastatė jėzuitų Šv. Mikalojaus bažnyčią ir vienuolyną Nesvyžiuje, 1604 m. suprojektavo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią.

1606[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 7 d. – balandžio 18 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Stanislovas Ryžkovskis.
  • Gegužės 17 d. Maskvoje bajarų opozicija, pasipiktinusi, kad į Lžedimitrijaus I vestuvės atvyko lenkų avantiūristai, sukėlė riaušės, per kuriuos apsišaukėlis buvo žiauriai nužudytas.
  • Prasidėjo Zebžydovskio rokošas. ATR bajorų karinė sąjunga (konfederacija), sudaryta Sandomiere, apkaltino Karalių saviizoliacija užsieniečių ir jėzuitų apsuptyje, siekiu įtvirtinti absoliučią valdžią. Maišto vadu buvo Krokuvos vaivada Mykolas Zebžydovskis (lenk. Mikołaj Zebrzydowski). Iš LDK prie jo prisidėjo Jonušas Radvila I.
  • Birželio 5 d. Liublinė vyko rokošiečių suvažiavimas. Jonušas Radvila I buvo išrinktas maršalka. Lenkijoje virė nuolatinis vidaus „rašalinių karas“, Lietuvoje buvo ramiau. Maištas užtruko iki 1608 m.
  • Rugpjūčio 10 d. Sandomiere rokošiečių suvažiavime Jonušas Radvila I irgi buvo išrinktas maršalka. Jis išleido universalą, kuriame Karalių kaltino pažeidus šlėktos teises ir laisves.
  • Karaliaučius pasiekė, kad Klaipėdos prekyba ir laivyba buvo suvaržyta: uždrausta miestui prekiauti linais su Ryga, Liepoja ir Ventspiliu.

1607[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 9 d. – birželio 1 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Mikalojus Mielinskis.
  • Birželio 24 d. netoli Varšuvos Zebžydovskio rokošo dalyviai pasirašė karaliaus Zigmanto Vazos detronizacijos aktą.
  • Liepos 6 d. Mazovijoje prie Guzovo ATR valdovo kariuomenė, vadovaujama etmonams Stanislovui Žolkievskiui (lenk. Stanisław Żółkiewski) ir Jonui Karoliui Chodkevičiui, sutriuškino rokošiečių šlėktos sukilėlius.
  • Po Zebžydovskio rokošo Jonušas Radvila I dar privačiai kariavo su karaliaus šalininku Jonu Karoliu Chodkevičiumi Lietuvoje. Vėliau pasitraukė iš politinės kovos, tačiau liko opozicijos rėmėjas ir išvyko į užsienį.
  • Aleksandro Juzefo Lisovskio kuopą (Lisovčikai), dalyvavusia Jonušo Radvilo I pusėjė, ATR valdovas paskelbė už įstatymo rybu. Tada jie su 600 kariais pasitraukė į Rusiją ir palaikė Lžedmitrijų II.
  • Kunigaikščiai Mikolas Kaributas Višnioveckis, Stefanas Potackis ir Samuilas Koreckis, leidus ATR valdovui, su savo kariniais buriais siruošė pirmą karinį žygį į Moldovos kunigaikštystę. Gruodžio mėn. jie sumušė gospodariaus kariuomenė ir valdovų pastatė savo giminaitį Konstantiną Mohilą (rum. Constantin Movilă).

1608[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 30 d. Rusijoje Lisovčikai, palaikydami Lžedmitrijų II, sumūšė Maskvos caro kariuomenę prie Zaraisko ir užėmė kelėta vietovių.
  • Liepos mėn. švedai vėl išsilaipino Livonijoje. Joachimo Frydricho Mansfeldo kariuomenė užėmė Daugavgrivos tvirtovę, Viljandį, Koknesę.
  • Rugpjūčio mėn. Jonas Petras Sapiega pasiūlė Lžedmitrijui II pagalbą ir su savo buriais užėmė Viazmą.
  • Rugsėjo mėn. Jono Petro Sapiegos daliniai ir Lisovčikai apgulė Troice-Sergijevo vienuolyną prie Maskvos. Apgultis tesiesi iki 1610 m. sausio 22 d.
  • Spalio 2 d. etmono Jono Petro Sapiegos daliniai su Lisovčikais ir rusų sąjungininkais sumūšė Maskvos caro kariuomenę prie Rachmancevo kaimo.
  • LDK ir Lenkijos unitų metropolitas Adomas Ipatijus Pociejus 1608–1609 m. užgniaužė Vilniaus Stačiatikių bažnyčios veiklą ir privertė juos priimti unitų tikėjimą.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Metų pr. mirė lietuvių raštijos propaguotojas Merkelis Petkevičius (g.~1550 m.). Parengė ir 1598 m. Vilniuje savo spaustuvėje išspausdino pirmąją evangelikų reformatų knygą Lietuvoje „Lenkišką ir lietuvišką katekizmą“ lietuvių ir lenkų kalba.
  • Antonio Amati – žymus italų smuikų meistras, Amati šeimos narys.

1609[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

LDK[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sausio 15 d. – vasario 26 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Kristupas Viesiolovskis. Zebžydovskio rokošo maištininkams buvo paskelbta amnestija, o karalius Zigmantas Vaza, iš savo pusės, turėjo atsisakyti nuo absoliutinio valdymo siekimų.
  • Vasario 17 d. Lisovčikai užėmė Suzdalę ir įkurė ten savo ekspansijos bazę.
  • Vasario 28 d. Maskvos caro Vasilijaus IV Šuiskiio pasiuntiniai pasiraše slapta „Vyborgo traktatą“, kuriame Švedija teikė pagalbą Rusijai karę su Lžedmitrijumi II ir ATR. Švedija nusiuntė samdinių korpusą, vadovaujamą Jakobo De la Gardi (šved. Jakob Pontusson De la Gardie).
  • Kovo 2 d. – LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus kariuomenė po apgulties užėmė švedų užimta Piarnų (vok. Pernau) miestą.
  • Kovo 24 d. naktį etmono Jono Karolio Chodkevičiaus sukurta ir vadovaujama flotilė prie Salacgryvos (vok. Salismünde) nugalėjo švedų eskadrą.
  • Balandžio 6 d. Alsėdžiuose (Plungės r.) mirė Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas, kunig. Merkelis Giedraitis (g.~1536 m.). Kontrreformacijos veikėjas. Jis rūpinosi katalikybės stiprinimu, žmonių švietimu, lietuvių kalbos bažnyčiose vartojimu ir ją mokančių kunigų rengimu. Palaidotas Varnių katedroje.
  • Birželio 8 d. Lisovčikų burys užėmė Kinešmą. Vėliau, ATR oficialiai paskelbus karą, kartu su ATR kariuomenė dalyvavo kare.
  • Birželio 17 d. prie Toržko miesto švedų ir rusų pajėgos privertė atsitraukti ATR kariuomenę.
  • Liepos 13 d. švedų ir rusų pajegos sumušė ATR kariuomenę prie Tvėrės.
  • Rugpjūčio 19 d. prie Kaliazino švedų ir rusų pajėgos sumušė etmono Jono Petro Sapiegos dalinius.
  • Valdovas Zigmantas Vaza įvertino „Vyborgo traktatą“ kaip „casus belli“ ir vasarą formaliai paskelbė Rusijai karą. Rugsėjo mėn. ATR kariuomenė pradėjo Smolensko apsiaustį (iki 1611 m. birželio mėn.).
  • Spalio 6 d. - Gaujos mūšis. Lietuvos 2,5 tūkst. Jono Karolio Chodkevičiaus kavalėrija sutriuškino du kartus didesnę švedų Mansfeldo armiją.
  • Spalio 28 d. prie Aleksandrovo Slobodos švedų ir rusų pajėgos sumušė etmono Jono Petro Sapiegos dalinius.
  • Gruodžio 17 d. Aleksandrovo Slobodoje Maskvos kariuomenės vadas ir Jakobas De la Gardi pasirašė sutartį dėl papildomos pagalbos Rusijai kare su ATR.

Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]

1610[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 6 d. Bijutiškėse (Gardino sr.) mirė ATR evangelikų reformatų veikėjas ir ideologas, literatas, karalių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretorius Andrius Volanas (g. ~1530 m.).
  • Sausio 22 d. Troice-Sergijevo vienuolyno apgultis prie Maskvos buvo nuimta, nes artinosi didžiūlė Michailo Skopino-Šuiskio ir Jokūbo Delagardžio jungtinę kariuomenė.
  • Vasario 4 d. prie Smolensko ATR valdovas Zigmantas Vaza pasrašė susitarimą su Rusų bojarinų opozicijos pasiuntiniais, pagal kurį karalaitis Vladislovas Vaza turėjo tapti Maskvos caru su sąlyga, kad priims stačiatikių tikėjimą.
  • Vasario 20 d. Michailo Skopino-Šuiskio ir Jokūbo Delagardžio jungtinę kariuomenė prie Dmitrovo sumušė Jono Petro Sapiegos dalinius. Birželį, prie Kalugos, Sapiegos daliniai prisijungė prie Lžedmitrijaus II kariuomenės.
  • Gegužės mėn. Lisovčikai užėmė ir apiplėšė Troicos vienuolyną Kaliazine, žuvo visi ginėjai.
  • Liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas. Sudegė Vilniaus katedra, Žemutinė pilis, 4700 pastatų ir 10 bažnyčių.
  • Liepos 4 d. – Klušino mūšis. ATR karūnos etmono Stanislovas Žolkevskio vadovaujami 6560 husarai nugalėjo Dmitrijaus Šuiskio 30 tūkst. ir Jokūbo Delagardžio 5 tūkst. jungtinę kariuomenę. Kelias į Maskvą buvo atvertas.
  • Liepos 17 d. Maskvos Septynių bojarinų vyriausybe (rus: Семибоярщина) nušalino carą Vasilijų VI Šuiskį (rus.: Василий Иванович Шуйский) ir perėmė valdžią.
  • Rugpjūčio 27 d. Vladislovas Vaza, kaip Maskvos caras, priėmė Maskvos vyriausybės ir žmonių priesaiką. Buvo pradėtos kaldinti net monetos. Bet jis nepriėmė stačiatikių tikėjimo ir į Maskvą neatvyko.
  • Rugsėjo 21 – 22 d. ATR kariuomenė įžengė į Maskvą ir ėmė valdyti karalaičio Vladislovo vardu. Tai sukėlė sąmyšį ir vietinių gyventojų pasipriešinimą.
  • Rugsėjo mėn. etmonas Stanislovas Žolkievskis Maskvos carą Vasilijų VI Šuiskį su broliais, kaip kalinius, išvežė į Smolenską, vėliau į Varšuvą.