XVII amžiaus 9-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVII amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1681 m. ir baigėsi 1690 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1681 1682 1683 1684 1685 1686 1687 1688 1689 1690

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1681[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1682[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1683[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 27 d. – kovo 10 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Rapolas Leščinskis II (lenk. Rafał Leszczyński). Seimas išskyrė lėšų kariuomenės išlaikymui – 36 tūkst. karių Lenkijai ir 12 tūkst. Lietuvai.
  • Vasario 20 d. Varšuvoje Lenkijos karalius ir Ldk Jonas Sobieskis parašė raštą, kuriuo patvirtinama ir suteikianti Vilniaus evangelikams reformatams teisę išpažinti savo tikėjimą, rinktis ir melstis savo bažnyčioje priešais Trakų vartus.
  • Balandžio 1 d., tarpininkaujant popiežiui Inocentui XI, karalius Jonas Sobieskis ir imperatorius Leopoldas I pasirašė sutartį dėl bendros pagalbos kare su Turkija.
  • Rugsėjo 12 d. prie Vienos 65 tūkst. jungtinės ATR ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos Jono Sobieskio, Kalenbergo mūšyje sutriuškino 175 tūkst. turkų armiją. Turkų puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas. Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega vadovavo 10 tūkst. LDK armijai Slovakijoje.
  • Spalio 7 – 9 d. mūšyje prie Šturovo (veng. Párkány) Slovakijoje Jonas Sobieskis su jungtinė kariuomenė dar kartą sutriuškino turkų armiją.

1684[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1685[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1686[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1687[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1688[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1689[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1690[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 5 d. Alovėje mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Marcijonas Aleksandras Oginskis (g. 1632 m.). Lietuvos didysis kancleris nuo 1684 m. Jis buvo didžiausias mecenatas LDK, fundavo, rekonstravo arba remontavo bažnyčias ir vienuolynus.
  • Sausio 16 d. – gegužės 6 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR Seimas. Seimo maršalka Tomas Dzialynskis (lenk. Tomasz Działyński).
  • Po karų LDK atsikūrė lėtai. Netekus kai kurių rusų žemių, valstybės teritorijoje buvo tik 378 020 kiemų, arba ~2,8 mln. žmonių. Labai bloga būklė buvo miestuose ir miesteliuose, nes prekybai ir amatams sunykus, jie ne tik neaugo, bet ir negalėjo atsikurti.
  • Vilniaus vyskupijoje veikė 101 vienuolynas: dominikonų – 32, jėzuitų – 18 ir kitų.
  • Spalio 20 d. Nesvyžiuje mirė LDK religinis rašytojas Mykolas Bujnovskis (g. 1632 m.). Rašė lenkų ir lotynų kalbomis, darbai svyruoja tarp teologijos ir askezės.
  • Gruodžio 8 d. mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Stanislovas Kazimieras Radvila (g. 1648 m.). Nuo 1679 m. Lietuvos didysis maršalka. Palaidotas Klecko parapinėje bažnyčioje. Protėvių pavyzdžiu daug lėšų skyrė bažnyčioms funduoti.