Ledai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Valgomieji ledai – iš pieno produktų (pieno, grietinės, grietinėlės) pagamintas ir sušaldytas saldus desertas. Ledais vadinami ir šaldytų sulčių desertai.

Istorija

Yra kelios legendos apie ledų atsiradimą. Pagal vieną iš jų, Markas Polas pamatė ledus kelionėje po Kiniją ir receptą parsivežė į Italiją, vėliau receptas pervežtas į Prancūziją K. Mediči vestuvėms (1533). Tačiau nėra jokių legendą patvirtinančių įrodymų. Manoma, kad tai galėjo sukurti ledų gamintojai XIX amžiuje. Labai tikėtina, kad ledai iš tiesų atrasti Kinijoje, bet nežinoma kada jie atsirado Vakarų pasaulyje.

Yra žinoma, kad įvairūs šaldyti gaminiai vartoti labai seniai. Pvz., Neronas (37-68 m.) įsakė iš kalnų atvežti ledo ir sumaišyti jį su vaisiais. Taip pat žinoma, kad Šang provincijos (Kinija) imperatorius Tangas (618–907) žinojo ledo ir pieno maišymo metodą. Tikėtina, kad žmonės, gyvenę ten, kur būna sniego, labai seniai maišė sniegą su medumi ar kitais natūraliais saldikliais.

Šiuolaikiniai vakarietiški ledai tikriausiai pradėti gaminti XVII amžiaus pradžioje JAV, kur idėją iš Prancūzijos atvežė Bendžaminas Franklinas, pirmą ledų gaminimo įmonę nusipirko Džordžas Vašingtonas, o išpopuliarino Tomas Džefersonas, įtraukęs receptą į savo receptų knygą.

Gaminimas

Ledai gaminami iš pieno produktų sumaišant juos su saldikliais ir įvairiais priedais. Šaldant masė maišoma, kad susidarantys ledų kristalai būtų kuo mažesni. Šiais laikais tai daroma specialiomis mašinomis, kurios ir šaldo, ir maišo ledų masę. Tradiciškai ledai atšaldomi dedant indą į ledo ir druskos mišinį, kur druska verčia ledą keisti formą (tirpti), tokiu būdu pašalinama daug šiluminės energijos iš šaldomų ledų.

Rūšys

• eskimo
• plombyras (iš prancūzų vietovės Plombières – les-Bains)
• šerbetas ir kt.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•