XVII amžiaus 2-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVII amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1611 m. ir baigėsi 1620 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1611 1612 1613 1614 1615 1616 1617 1618 1619 1620

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1611[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 17 d. Maskvoje per sukilimą ATR įgula išžudė apie 7 tūkst. miestiečių.
  • Kovo mėn. pab. prie Maskvos priartėjo Rusijos pirmiejį „liaudies pašauktinių buriai“ ir prasidėjo miesto ATR įgulos apsiaustis.
  • Balandį ATR ir Švedija pasirašė 9 mėnesių paliaubas, nes Karoliui IX nesisekė karas prieš Daniją, o Zigmantas Vaza įsivėlė į karą Maskvoje.
  • ATR valdovas Zigmantas Vaza apsilanke Vilniuje ir buvo iškilmingai sutiktas. Miesto rinkoje pastatytoje triumfo arkoje Vilniaus akademijos studentai surengė teatralizuotą vaidinimą, užtrukusį nuo vidurdienio iki vakaro.
  • Birželio mėn. ATR kariuomenė užėmė Smolenską, nors miestas apsiaustas dar 1609 m. rugsėjo mėn.
  • Vilniuje prasidėjo religiniai neramumai, per tris dienas buvo sugriauta Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, sudeginta jos biblioteka ir archyvas.
  • Rugsėjo 26 d. – lapkričio 9 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Janas Svošovskis. Nustatyta ATR žemietijų pareigūnų eilė pagal vyresnumą.
  • Spalio 15 d. Maskvos Krėmliuje nuo ligos mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas, etmonas Jonas Petras Sapiega. Buvo aktyvus Lžedmitrijaus II šalininkas.
  • Spalio 29 d. Varšuvoje Maskvos caras Vasilijus VI Šuiskis su broliais, kaip belaisviai, buvo pristatyti ir prisaikdinti ATR valdovui.
  • Lapkričio 16 d. Brandenburgo markgrafas ir kurfiurstas Jonas Zigmantas (vok. Johann Sigismund) iš Kenigsbergo atvyko į Varšuvą ir davė vasalo priesaiką karaliui Zigmantui Vazai ir tapo Prūsijos hercogijos regentu.
  • Gruodžio mėn. kunig. Samuilas Kareckis su 500 kazokų burių prasibrovė iki Maskvos ir tiekė proviziją ir amuniciją ATR įgulai Kremliuje.
  • Mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas, Smolensko vaivada nuo 1605 m. Petras Dorohostaiskis (g. 1569 m.).

1612[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1613[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 19 d. – kovo 2 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Maksimiljanas Pšerembskis (lenk. Maksymilian Przerębski). Mokesčiams išieškoti įsteigtas Iždo tribunolas. LDK iždas po Liublino unijos išliko savarankiškas, buvo laikomas daugiausia Vilniaus pilyje.
  • LDK Seimas iš atkariautų Smolensko ir Starodubo žemių sudarė Smolensko vaivadija (įsteigta 1508 m.), patvirtino „Smolensko vaivadijos ordinaciją“.
  • Kražiuose įsteigta Jėzuitų kolegija – reikšmingiausia švietimo įstaiga Žemaitijoje.
  • Amsterdame Lietuvos maršalo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva išleistas LDK žemėlapis – vienas tobuliausių to laikotarpio kartografijos darbų.
  • ATR valdovas Zigmantas Vaza pasirašė gynybos sutartį su Habsburgais prieš Turkiją, tikėdamasis gauti paramą pretenduojant į Švedijos sostą.
  • Gruodžio 3 – 29 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Aleksandras Korvinas Gosievskis.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vasario 16 d. Varniuose mirė kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojus Daukša (g. apie 1527 m. Babėnuose).
  • Liepos 18 d. Voluinės Vladimire mirė LDK ir Lenkijos unitų metropolitas Adomas Ipatijus Pociejus (g. 1541 m.). Rezidavo Kijeve, buvo vienas svarbiausių Brastos bažnyčios unijos sudarymo 1596 m. organizatorių, kovojo su ATR stačiatikiais.
  • Mirė reformacijos Lietuvoje ir Lenkijoje veikėjas, arijonų teologas, rašytojas, antitrinitorius Martynas Čechovicas (g. 1532 m.). Vilniuje veikė apie 1559–1566 metus.

1614[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 20 d. ATR ir Švedija pasirašė susitarymą apie ugnies nutraukimą iki 1616 m. rugsėjo 29 d.
  • Rugsėjo 20 d. Ldk Zigmantas Vaza leidžia Merkinėje steigti batsiuvių cechą, kuris turi vadovautis Vilniaus batsiuvių cecho nuostatais.
  • Krokuvoje mirė italų kronikininkas Aleksandras Gvanjinis (g. 1538 m. Veronoje). Tarnavo LDK kariuomenėje, nuo 1561 m. dalyvavo Livonijos kare. Krokuvoje 1578 m. lotynų kalba išleido veikalą – „Europos Sarmatijos aprašymas“ (Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniam… complectitur).
  • Tytuvėnuose mirė LDK politinis veikėjas Andrius Valavičius (g ~1570 m.), Tytuvėnų bernardinų vienuolyno įkūrėjas.

1615[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 12 d. – kovo 26 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Šventoslavskis (lenk. Jan Świętosławski).
  • Aleksandro Juzefo Lisovskio 2 tūkst. burys (Lisovčikai) isiveržė į Rusija. Tai buvo suplanuotas, atitraukiantis dėmėsį nuo Smolensko, žygis. Liepos mėn. buvo apgultas Brianskas, paimtas Karačevas ir Oriolas.
  • Rugsėjo 6 d. prie Oriolo Lisovčikai sutriuškino Maskvos kariuomenės avangardą.
  • Rudėnį Ukrainos kunigaikščiai Mikolas Višnioveckis ir Samuilas Koreckis suruošė kazokų žygį į Maldovą, išvarė iš ten turkų statytinį ir pasodino į sostą ATR ištikimą savo giminaitį. Žygio metų Mikolas Višnioveckis buvo nunuoditas.
  • Pražygiavus aplink Maskvą, Lisovčikai lapkričio mėn. jau stovėjo prie Rževo.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1616[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Lisovčikai grįžo prie Smolensko.
  • Kovo mėn. kunig. Samuilas Koreckis suruošė kazokų žygį į Maldovą, sutriuškino Maldovos turkų statytinio kariuomenė, o vėliau ir turkų burį. Mušyje prie Sasovo Rago pralaimėjo mūšį ir pakliuvo į turkų belaisvę, kalinamas Stambule. Kitamet stebuklingai pabėgo iš įkalinimo vietos.
  • Balandžio 26 d. – birželio 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Ščavinskis (lenk. Jakub Szczawiński). Seimas pritarė karinei ekspedicijai į Maskvą ir jos vadų buvo paskirtas Jonas Karolis Chodkevičius.
  • Birželio 16 d. Varšuvoje Ldk Zigmanto Vazos raštę Merkinės seniūnui liepiama panaikinti žydų smuklę ir iškeldinti žydus, darančius žalą miestiečiams, nurodyti savo tarnautojams neskriausti miestiečių ir su jais elgtis pagal jiems suteiktas privilegijas.
  • Į ATR karaliaus kvietimu atvyko anglų aktoriaus Dž. Grino trupė, kurios repertuare buvo Kristoferio Marlou (Christopher Marlowe), Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) ir T. Heivudo pjesės. Artistai vaidino ir Vilniuje, ir Krokuvoje.
  • Minske prieš Bresto bažnytinė uniją sukilo miestiečiai.
  • Spalio 11 d. prie Viazmos netikėtai, nukritus nuo arklio, mirė Aleksandras Juzefas Lisovskis (g. 1580 m. Vilniuje). Vadovavimą jo buriui laikinai perėmęs LDK didysis vėliavininkas Kristupas Chodkevičius užėmė ir sudegino Kurską, sutriuškino rusų dalinius prie Bolchovo miesto.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vasario 28 d. Nesvyžiuje mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kartografas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (g. 1549 m.).
  • Mirė LDK ir ATR karinis ir valstybės veikėjas Jonas Naruševičius (g.~ 1558 m.).
  • Varšuvoje (?) mirė LDK ir Lenkijos kompozitorius, liutnininkas, švilpynininkas, dainininkas, dirigentas Kristupas Klabonas (lenk. Krzysztof Klabon) (g. ~1550 m. Karaliaučius). Nuo 1588 m. Zigmanto III Vazos Krokuvos rūmų kapelos kompozitorius, 1596–1604 m. pirmasis dirigentas.

1617[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Švedija ir MDK sudarė Stolbovo taikos sutartį.
  • Kai Zigmantas Vaza, neatsižadėdamas sosto, ėmė agituoti Švedijoje savo naudai, tai karalius Gustavas II Adolfas išsiruošė į žygį prieš Zigmantą Vazą. Švedai išsilaipino Rygos įlankoje ir užblokavo miestą.
  • Gegužės 22 d. įkurtas Joniškio batsiuvių cechas. Ldk Zigmantas Vaza patvirtino jo nuostatus ir herbą 1618 m. balandžio 10 dieną.
  • Birželį švedai užėmė Pernu, Vindau ir Dinamunde. Bet Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis su ATR kariuomenė greit juos atkariavo.
  • Rugpjūčio 29 d. Kremeneco k. prie Lahoisko, mirė LDK ir ATR karinis ir valstybės veikėjas Jeronimas Chodkevičius (g. 1560 m.).
  • Karalaitis Vladislovas Vaza, turėdamas Maskvos bajorų pasirašytą jo išrinkimo raštą, titulavosi caru ir žygiavo užimti Maskvos. Kariuomenei vadovavo Jonas Karolis Chodkevičius. Rugsėjo mėn. 11 tūkst. ATR kariuomenė užėmė Dorogobužą. Vietinis vaivada atidavė miestą kaip tikram Maskvos carui Vladislovui.
  • ATR ir Osmanų armijos susitiko, bet nusprendė ne kariauti, o pravesti derybas. Rugsėjo 23 d. Bušoje ATR etmonas Stanislavas Žolkievskis pasirašė taikos sutartį su Osmanų impėrija (Jarugos sutartis).
  • Spalio mėn. ATR kariuomenė be mušio užėmė Viazmą. Lisovčikai, vadovaujami Čiaplinskui, jau priartėjo prie Kalugos. Metų pab. ATR pagrindinės pajegos buvo sustabdytos prie Možaisko.

1618[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. ATR kariuomėnė nesėkmingai bandė užimti Možaiską.
  • Karalaitis Vladislovas Vaza sedėjo Viazmoje, pusė metų neruošė puolimo veiksmų prieš Maskvą ir vedė derybos su Zaporožės Sečės Košo atamanų Petrų Konaševič-Sagaidačnų.
  • Vasario 8 d. Ldk Zigmantas Vaza leido Merkinėje steigti odadirbių cechą ir jame vadovautis Vilniaus bei kitų miestų panašių cechų nuostatais.
  • Vasario 13 d. – kovo 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Kristupas Viesiolovskis. Seimas patvirtino karo su Maskvą finansavimą. Karalius ir Seimas iš dalies sutiko su Zaporožės Sečės kazokų reikalavimais autonomijos ir kazokų kariuomenės padidinimo.
  • Liepos 26 d. Kališe, Lenkijoje mirė Lietuvos ir Lenkijos filosofas, teologas, jėzuitas Martynas Smigleckis. Iš 23 darbų visų žymiausias ir išgarsinęs jį visoje Europoje – logikos vadovėlis „Logica selectis disputationibus et quaestionibus illustrata“, išleistas 1618 m.
  • Zaporožės Sečės atamanas Petras Konaševič-Sagaidačnas surinko 20 tūkst. kazokų ir patraukė į Maskvą. Rugsėjo 20 d. kazokai susijungė su ATR kariuomenė ir kartų apgulė Maskvą.
  • Spalio 1 d. ATR kariuomenė pradėjo Maskvos puolimą iš dvejų pusių.
  • ATR-Švedijos karas tapo dalimi Trisdešimtmečio karo visoje Europoje, kuriame susidūrė katalikai ir protestantai. ATR valdovas Zigmantas Vaza priėmė Švedų karaliaus Gustavo II Adolfo paliaubų pasiūlymą. Sienos tarp valstybių nepakito.
  • Spalio 9 d. Mogiliove prasidėjo miestiečių sukilimas prieš unitų archimandrito ir Polocko arkivyskupo Juozapato Kuncevičiaus apsilankymą.
  • Spalio pab. prasidėjo ATR ir Maskvos derybos dėl paliaubų.
  • Gruodžio 11 d. Deulino kaime prie Maskvos tarp MDK bajorų ir ATR pasirašytas susitarimas 14,5 metų laikotarpiui. Paliaubos užbaigė ATR-Maskvos karą. LDK atiteko Smolensko, Lenkijai – Starodubo ir Severinų Naugardo žemės.

1619[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1620[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • ATR vėl buvo įtrauktą į karą su Osmanų imperija. Karūnos didysis etmonas Stanislovas Žolkievskis vadovavo kariuomenei žygyje į Moldovą šalies gospodariaus Kasparo Gracianio (ital. Gasparo Graziani) palaikymui.
  • Vilniaus magistratas miestiečiams įsakė, grasinant bausmėmis, prižiūrėti ir tvarkyti miesto gynybinius įtvirtinimus: remontuoti mūrus, miesto sieną, valyti gynybinius griovius.
  • Rugsėjo 17 – spalio 7 d. Moldovoje įvyko Cucoros mušis. Jąme ATR kariuomenė pralaimėjo Osmanų turkų armijai.
  • Spalio 7 d. ATR kariuomenės vadas Stanislovas Žolkievskis žuvo. Lauko etmonas Stanislovas Koniecpolskis pakliuvo į turkų belaisvę. Kunig. Samuilas Koreckis irgi pakliuvo į turkų belaisvę.
  • Lapkričio 3 d. – gruodžio 11 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Ščavinskis. Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius buvo paskirtas visos ATR kariuomenės vadų.
  • Lapkričio 6 d. Šarline (Lenkija) mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Jonušas Radvila I (g. 1579 m. liepos 22 d. Vilniuje). Nuo 1618 m. Vilniaus kaštelionas. Palaidotas Dubingių kalvinų bažnyčios kriptoje.
  • Gruodžio 13 d. Oršai suteiktos Magdeburgo teisės.