XVII amžiaus 7-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVII amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1661 m. ir baigėsi 1670 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as

Metai: 1661 1662 1663 1664 1665 1666 1667 1668 1669 1670

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1661[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kovo 9 d. Bezdzeže (dab. Bresto sritis) mirė LDK pareigūnas, Vilniaus vyskupas nuo 1656 m. Jonas Karolis Daugėla Zaviša (g. 1597 m. rugjūčio mėn.).
  • Rugpjūčio 9 d. Rūdninkuose mirė plėšikų sužeistas olandų baroko tapytojas, architektas Peteris Dankersas (g. 1583 ar 1605 m. Amsterdame). Buvo ATR didikų rūmų dailininkas ir architektas Varšuvoje, Gdanske ir Vilniuje. Nutapė reprezentacinių karalių, didikų portretų, perstatė Vilniaus arkikatedros Valavičių koplyčią.

1662[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 20 d. – gegužės 1 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Vielopolskis (lenk. Jan Wielopolski).
  • Užsienio prekybos ugdymo tikslu suteikta prekybos privilegija Palangai. Tačiau bendrosios to meto ūkinės suirutės sąlygomis daugeliui prekybos ir amatų centrų visa tai menkai bepadėjo.
  • Pradėta remontuoti Vilniaus miesto gynybinius įtvirtinimus: bokštai, miesto sienos atskiros dalys.
  • Boguslavas Radvila organizavo Biržų pilies ir miesto atstatymą. Jo pavedimu arch. Teofilis Spinovskis ir inž. Samuelis Arciševskis paruošė naują miesto ir tvirtovės planus, prižiūrėjo statybos darbus.
  • Gegužės – lapkričio mėn. miesto magistratas Vilniaus rotušės bokštą atstatė. Bokšte buvęs išorinis balkonas – galerija, dengta vario skardos stogeliu: joje švenčių metų grodavo muzikantai.
  • Liepos 9 d. rusų įgula pasišalino iš Borisovo miesto.
  • Vilniaus išvadavimui iš Rusijos atminti, Vilniaus vyskupas Jurgis Bialozoras iš Verkių dvaro paskyrė 7 valakus žemės Kalvarijų bažnyčiai ir Kryžiaus kelio stotims.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1663[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 4 d. ATR Seimo komisija pasirašė kontraktą su monetų meistrų iš Rostoko (Meklenburgas) Andriumi Tymfu (Andreas Timpe). Jis turėjo nukaldinti 6 mln. vnt. zlotų. Į iždą patekusios lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su samdyta kariuomene.
  • Balandžio 4 d. Vilniuje mirė jėzuitas teologas, filosofas, pedagogas, daktaras Mykolas Ginkevičius (g. ~1594 m. Žemaitija). Nuo 1661 m. Vilniaus universiteto rektorius, atstatinėjo nusiaubtus pastatus, atkūrė mokymo sistemą.
  • Susikūrė Vilniaus stiklių cechas, priimtas ju statutas.
  • Lapkričio mėn. karalius Jonas Kazimieras Vaza su 130 tūkst. ATR kariuomenė pradėjo didįjį žygį į kairiakraštę Ukrainą. Žygis iš pradžių ėjosi sėkmingai.
  • Gruodžio mėn. Lietuvos lauko etmonas Mykolas Kazimieras Pacas įsitikinęs, kad negalį užimtį Smolenską, su kariuomenė patraukė į Seversko žemes susijungti su karaliaus armiją.

1664[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 22 – vasario 9 d. ATR armijos nesėkminga Gluchovo apgultis.
  • Vasario 11 d. karaliaus vadovaujamos ATR pajėgos patyrė triuškinantį pralaimėjimą Pirogovo mūšyje.
  • Vasario 16 – kovo 27 d. Rusų armijos Novgorodo daliniai suruošė reidą į LDK, kur degino ir plėšė miestus ir miestelius iki Borisovo.
  • Kovo mėn. prie Mglino Maskvos pajėgos dar kartą sumušė ATR armiją ir atėmė visą artileriją. Žygis į Kairiakrantė Ukrainą buvo nutrauktas.
  • Gegužės 15 d. Ldk Jonas Kazimieras Vaza Vilniuje buvo sutiktas senatorių, kapitulos, akademijos bei magistrato, amatininkų cechų, prekybininkų, kitokių brolijų. Valdovą pasitiko ir jį lydėjo per įrengtas triumfo arkas. Vilniaus akademijos studentai, dainomis ir muzikai pritariant, suvaidino alegorinę dramą. Veikale buvo akcentuojamos pergalės mūšio lauke, kariuomenės triumfas ir kt.
  • Birželio 6 d. Vilniuje Ldk Jonas Kazimieras Vaza pasirašė raštą, kuriuo patvirtino miesto puodžių cecho statutą.
  • Birželio 6 d. Mykolo Kazimiero Paco armija prie Vitebsko sumušė LDK plėšikaujančius Novgorodo dalinius.
  • Vilniuje susikūrė pozumentininkų cechas. Gamino pozumentą: dekoratyvinius apsiuvus, virveles, įvairaus pavidalo kutus, spurgus ir t.t. Taip pat į cechus susibūrė katiliai, knygrišiai futliarininkai ir žvejai, iki tol priklausę Šv. Petro brolijai.
  • Lapkričio 3 d. įvyko iškilminga Pažaislio vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų. Sakralinį kompleksą kūrė Italijos architektai Džambatista Fredianis, broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.).
  • Lapkričio 26 d. – 1665 m. sausio 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Trach Gninskis (lenk. Jan Trach Gniński). Seimas nutrūko.

1665[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1666[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • ATR-Maskvos kare abi pusės atlikinėjo tik mažos apimties karinius veiksmus, nes buvo netekę žmonių ir lėšų.
  • Kovo 17 d. – gegužės 4 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Odrovonžas Pienionžekas (lenk. Jan Odrowąż Pieniążek). Seimas nutrūko.
  • Kovo 18 d. prie Daugpilio vyko mūšis. Lietuvos kariuomenės daliniai apsupo miestą, bet atskubėjusiems rusams pralaimėjo ir pasitraukė.
  • Kai kuriuose miestuose buvo dedama nemažai pastangų amatams atkurti. Patvirtinti Kėdainių cechų ir pirklių brolijos nuostatai, nors amatininkų cechose buvo tik 20% reikalingų specialistu.
  • Vasarą vyko dideli Vilniaus miesto sutvirtinimo darbai. Arkikatedros remonto darbams vadovavo austrų architektas Johanas Vincentas Salvadoras.
  • ATR-Maskvos kare dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo prasidėjo derybos dėl paliaubų.
  • Lapkričio 9 d. – gruodžio 23 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Martynas Oborskis. Seimas nutrūko.
  • Monetų leidėjai buvo kaltinami sukčiavimu ir pinigų pasisavinimu. Seimas pareikalavo teisti ir Andrių Tymfą (Andreas Timpe). Pastarasis iždui dar buvo skolingas 4 mln. zlotų, tačiau pabėgo į Vokietiją.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Liepos 5 d. Londone mirė Samuelis Boguslavas Chilinskis (g. ~1631 m. Šventežeryje, Lazdijų r.). Pirmasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, kurio vertimas buvo imtas spausdinti – Londone 1660 m.
  • Lapkričio 28 d. Tilžėje mirė Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas Danielius Kleinas (g. 1609 m gegužės 30 d. ten pat). 1653 m. Karaliaučiuje lotynų kalba išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“.
  • Lvove mirė LDK karo inžinierius, kartografas, artilerijos pulkininkas Frydrichas Gedkantas (g. 1602 ar 1604 m. Ragainė). Svarbiausias jo kartografinis darbas – rankraštinis atlasas „Praktiškas topografijos kūrinys“ (1638). 1648 m. sudarė Vilniaus miesto gynybinės sienos planą, vadovavo miesto įtvirtinimų rekonstrukcijai.
  • Mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas, grafas Kristupas Tiškevičius (g. 1616 m. Logoiskas). Nuo 1658 m. Černigovo vaivada.

1667[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 30 d. Adrusovo kaime (Mstislavlio vaivadija) tarp ATR ir MDK sudaryta Andrusovo paliaubų sutartis 13,5 metų laikotarpiui, kuri vėliau pratęsta dar 13 metų. Lietuvai grąžintas dar neatsiimtas Polockas, Vitebskas ir Daugpilis, bet prarasta Smolensko vaivadija. ATR-Maskvos karas baigėsi.
  • Kovo 7 d. - balandžio 18 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Andrius Kotovičius (lenk. Andrzej Kotowicz). Gelbstint valstybės iždą uždėti papildomi padūmių mokesčiai.
  • Seimo nutarimu buvo atliktas LDK dūmų surašymas. LDK buvo tik 312 800 kiemų, arba 2,3 mln. žmonių. Liginant su 1643 m., Žemaitijos kunigaikštystė neteko 25 %, Trakų vaivadija – 37 %, Vilniaus vaivadija – 43 % gyventojų. Lietuvos miestuose ir miesteliuose išmirė 39 %, o Vilniaus vaivadijoje – net 59 % žmonių. Daugelis miestų ir miestelių buvo išgrboti, sudeginti, prekyba ir amatai katastrodfiškai nusmuko.
  • Balandžio 20 d. Varšuvoje Ldk Jonas Kazimieras Vaza pasirašė raštą, kurio patvirtinami ankstesnių valdovu raštai ir suteikianti leidimą Vilniaus miesto barzdaskučių-chirurgų cechui persekioti ir bausti asmenis, kurie, nebūdami cecho nariai, neteisėtai verčiasi šiuo amatu.
  • Gegužės 10 d. mirė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Marija Liudvika (Marie Louise Gonzaga de Nevers) (g. 1611 m.). Palaidota Vavelio katedroje. Jį darė didelė įtaką savo vyro politikai.
  • Birželio 6 d. Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje palaidotas LDK karinis ir politinis veikėjas Aleksandras Oginskis (g. ~1585 m.). Nuo 1649 m. Trakų kaštelionas.
  • Sudegė didelė dalis Klaipėdos priemiesčio, veliau degė miestas ir pilis.
  • Spalio 6 – 16 d. įvyko Podgaico mūšis, kuriame karūnos etmonas Jonas Sobieskis sėkmingai atmušė kazokų ir Krymo totorių antpuolį. Dešniakrantės Ukrainos kazokai pripažino Lenkijos karaliaus valdžią.

1668[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1669[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1670[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sausio 23 d. mirė LDK valstybės veikėjas, Vilniaus kaštelionas Kristupas Zaviša (g. 1578 m.). Lietuvos didysis maršalka 1654 – 1669 m., Vilniaus kaštelionas nuo 1669 m.
  • Rugsėjo 11 d. Vilniuje mirė Lietuvos teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas, jėzuitas Žygimantas Liauksminas (g. 1596 m. ar 1597 m. Žemaitija). Žymiausias jo veikalas – „Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės“ (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae, 1648 m.). Taip pat išleido pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį „Muzikos menas ir praktika“ (Ars et praxis musica, 1667 m.).
  • Mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas, Maltos kavalierius Mykolas Judickis. Nuo 1654 m. karaliaus paskirtas LDK artilerijos generolų ir samdomos kariuomenės vadų.