XVII amžiaus 6-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVII amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1651 metais ir baigėsi 1660 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžiusXVII amžiusXVIII amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as - 6-as - 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as

Metai: 1651 1652 1653 1654 1655 1656 1657 1658 1659 1660

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1651[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. Vilniuje mirė LDK karinis veikėjas, nuo 1647 m. Trakų vaivada Mikalojus Abrahamovičius (g. ~1590 m.). Pirmasis ėjo artilerijos generolo pareigas nuo 1634 m.
  • Birželio 28 – liepos 10 d. prie Berestecko kaimo Voluinėje karaliaus Jono Kazimiero Vazos vedama ~120 tūkst. kariuomenė sutriuškino ~100 tūkst. Ukrainos kazokų ir ~30 tūkst. Krymo totorių armijas.
  • Liepos 6 d. Lietuvos lauko etmonas Jonušas Radvila su LDK armija sutriuškino Černigovo pulkininko Nebabų kazokus prie Lojevo, užėmė Liubečią, Černigovą ir priartėjo prie Kijevo.
  • Rugpjūčio 6 d. Jonušas Radvila su LDK kariuomenė įžengė į Kijevą ir išvijo iš ten kazokus.
  • Rugpjūčio 20 d. karinėje stovykloje Povoločejė (Žitomiro sr.) mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Jeremėjus Michailas Kaributas Višnioveckis (g. 1612 m.). Rusios vaivada nuo 1646 m., buvo pats didžiausias regiono žemės valdytojas ir atnešė į šiąs žemias įstatymą ir tvarką.
  • Rugsėjo 24 - 25 d. prie Bilos Cerkvos susijungusi ATR kariuomenė susitiko su etmono Bogdano Chmelnickio kazokų ir Krymo totorių armijomis, bet ne viena šalis nelaimėjo.
  • Rugsėjo 28 d. Biloje Cerkvoje Bogdanas Chmelnickis pasirašė taikos sutartį su ATR valdovų. Kazokų etmonas pasižadėjo nesudarinėti karinės sąjungos su kitomis valstybėmis.
  • Mirė LDK artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, karininkas Kazimieras Simonavičius (g. ~1600 m.). 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje.

1652[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 26 d. - kovo 11 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Andrius Maksymilianas Fredro (lenk. Andrzej Maksymilian Fredro). Seimas nutrūko, nes įsigalėjusi „liberum veto“ teisė, pagal kurią grupė ar net vienas atstovas galėjo pasipriešinti viso Seimo sprendimui.
  • Birželio 1 - 2 d. mūšyje prie Batogo kalno (Vinicos sr.) etmonas Bogdanas Chmelnickis su ~14 tūkst. kazokais ir su ~10 tūkst. Krymo totoriais sumušė ~12,5 tūkst. ATR kariuomenė, karūnos lauko etmonas žuvo. Į nelaisvę pakliuvo ir buvo nužudyti ~8 tūkst. karių. Bila Cerkva pasirašyta sutartis buvo pažeista.
  • Liepos 23 - rugpjūčio 17 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Aleksandras Sielskis (lenk. Aleksander Sielski). Seimas nepritarė karaliaus siūlymui vėl skelbti šlėktos mobilizacija.
  • Spalio 3 d. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Kristupas Chodkevičius. Nuo 1642 m. Vilniaus vaivada.

1653[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 20 - 21 d. prie Monastyriščio miestelio (Čerkasovo sr.) 4 tūkst. kazokams pavyko sustabdyti ATR 15 tūkst. karių naują baudžiamąjį žygį.
  • Kovo 24 d. - balandžio 7 d. Breste vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Kristupas Zigmantas Pacas.
  • Balandžio 7 d. mirė LDK rašytojas Mikalojus Kristupas Chaleckis (g. ~1589 m.). Parašė įvairių kūrinių lotyniškai ir lenkiškai. Naugarduko vaivada nuo 1650 m.
  • Liepos mėn. Maskvos pasiuntiniai ATR reikalavo baigti karą su kazokais Zborovo 1649 m. ir Bilos Cerkvos 1651 m. sutarčių pagrindu. Bet pasiūlymas nebuvo priimtas.
  • Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas Danielius Kleinas Karaliaučiuje lotynų kalba išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Faktinę medžiagą ėmė iš gyvosios kalbos ir lietuviškų raštų.
  • Spalio 11 d. Maskvoje susirinkę bajorai pritarė Chmelnickio prašymui Zaporožės armijos globos ir sutiko palikti net 60 tūkst. kazokų kariuomenę. Caro sutikimas priimti į savo gretas kazokus reiškė Polianovkos taikos 1634 m. sulaužymą.
  • Spalio pab. etmonas Bogdanas Chmelnickis su kazokais ir Krymo totoriais apsupo 33 tūkst. ATR kariuomenę prie Žvaneco miestelio prie Podolės Kameneco (iki gruodžio mėn.).
  • Lapkričio 2 d. Maskva paskelbė ATR karą.
  • Lapkričio pab. – gruodžio pr. slaptosios derybos tarp Krymo chano Islamo Gerajaus ir ATR valdovo pasibaigė sutartimi. Jonas Kazimieras Vaza sutiko sumokėti 100 tūkst. auksinių kontribuciją ir leido 40 dienų plėšti Voluinės žemes. Po sutarties pasirašymo kariuomenės pasitraukę.
  • Mirė LDK ir ATR karinis, religinis ir valstybės veikėjas Aleksandras Naruševičius (g. ~1582 m.). Nuo 1647 m. Žemaitijos kaštelionas.

1654[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 18 d. Pereslavlio radoje etmonas Bogdanas Chmelnickis su kitais kazokų vadais prisiekė Rusijos carui Aleksejui Michailovičiui, prijungdamas dalį Ukrainos prie Rusijos.
  • Vasario 11 d. - kovo 28 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Pranciškus Dubravskis (lenk. Franciszek Dubrawski). Seimas nutrūko.
  • Kovą – balandį ATR kariuomenė Ukrainoje sudegino apie 20 miestų, daug žmonių žuvo ir pakliuvo į nelaisvę.
  • Gegužės 18 d. viena Maskvos caro kariuomenė ėmė veržtis į LDK, o kita su kazokais į Lenkiją. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila nepajėgė sulaikyti rusų. Krito vienas miestas po kito.
  • Birželio 9 - liepos 20 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Kristupas Gžymultovskis (lenk. Krzysztof Grzymułtowski).
  • Birželio mėn. rusai užėmė Mstislavlį ir Polocką.
  • Rugpjūčio 12 d. ties Šklovu (Vitebsko sr.) Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 tūkst. Maskvos kariuomenę ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara.
  • Rugpjūčio 24 d. Jonušas Radvila su 6 000 karių pralaimėjo maskviečių 15 tūkst. armijai Šepelevičių mūšyje. Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet nesurinkęs bajorijos išvyko į Lenkiją, nieko nenuveikęs.
  • Rugsėjo mėn. Jonušas Radvila organizavo pasipriešinimą Maskvos armijai ir išlaisvino Bobruiską, Svisločių ir kitus miestus.
  • Rugsėjo 23 d. Smolensko įgula po apgulties be mūšio pasidavė caro armijai. Tai lėmė ankstesnį pralaimėjimai.
  • Metų pab. ATR armija su Krymo totoriais suruošė bendrą puolimą Podolėje prieš kazokus. 200 tūkst. žmonių buvo išžudyta arba išvesta į vergovę.
  • Gruodį rusai užėmė Vitebską ir Mogiliovą. Jonušas Radvila su vietinių pagalbą išlaisvino Oršą ir kitus aplinkinius miestus.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1655[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Jonušas Radvila su ~15 tūkst. karių armija apgulė Mogiliovą, ginamą 6 tūkst. karių, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultą nutraukė.
  • Žiemos šalčiai sulaikę Maskvos kariuomenę, bet gegužę ji vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą ir iki liepos mėn. okupavo didžiąją dalį LDK. Minskas buvo sudegintas iki pamatų.
  • Gegužės 19 d. - birželio 20 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Kazimieras Umiastovskis (lenk. Jan Kazimierz Umiastowski).
  • Liepos 10 d. Karolis X Gustavas, tikėdamasis lengvai laimėti, staiga su dvejomis armijomis per Prūsiją įsiveržė į Lenkiją, o kita Livonijoje turėjo įsiveržti į Lietuvą. Švedai netrukus užėmė didžiąją dalį Lenkijos, kitą dalį buvo užėmę rusai su kazokais. Lietuva buvo palikta savo pačios likimui.
  • Caro kariuomenei dar tebesiartinant prie Vilniaus, etmonas Jonušas Radvila, Boguslavas Radvila ir Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius kreipėsi į Švedų kariuomenės vadą, generolą Magnus De la Gardie (Magnus Gabriel De la Gardie), siūlydami sąjungą prieš rusus ir prašydamas paramos. Jis sutiko ir su kariuomenė įžengė į Lietuvą.
  • Liepos pab. etmonas Jonušas Radvila pralaimėjo mūšyje su Maskvos armija prie Vilniaus, bet jam pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, su 5 tūkst. kariuomenė pasitraukė į Kėdainius. Lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis pasitraukė į Suvalkiją.
  • Rugpjūčio 8 d. Maskvos caro daliniai su kazokais įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta.
  • Švedai užėmė Žemaitiją, Upytę, dalį Kauno ir Breslaujos pavietų. Švedų įgulos buvo Kretingoje, Palangoje, Vainute, Plungėje, Tauragėje ir kt. Švedai pradėjo rinkti mokesčius – 5 taleriai nuo valako.
  • Rugpjūčio 16 d. rusų kariuomenė be mūšio užėmė Kauną.
  • Rugpjūčio 18 d. Kėdainiuose buvo pasirašytas sutarties su Švedija aktas, kuriame buvo pabrėžta tikėjimo laisvė ir kad švedų kariuomenė kariaus su jų bendru priešu Maskva, o ne su Lenkijos karaliumi.
  • Rugsėjo 8 d. Švedų karalius Karolis X Gustavas be pasipriešinimo užėmė Varšuvą.
  • Rugsėjo 13 d. Maskvos caras pasiskelbė Ldk.
  • Rugsėjo 25 d. Švedų karalius Karolis X Gustavas apgulė Krokuvą. Karalius Jonas Kazimieras Vaza su šeima pabėgo į Austrijos Sileziją.
  • Rugsėjo 29 d. d. Švedų generolo Magnus De la Gardie armija persikėlė per Nemuną prie Veliuonos ir isivėržė į Rytų Prūsiją.
  • Spalio 20 d. Kėdainiuose Radvilų dvare sukviesta bajorija pasirašė sąjungos su Švedija aktą. Tuo aktu buvo nutraukiama unija su Lenkija ir užmezgami tokie pat ryšiai su Švedija. Sutartis praktiškai nebuvo įgyvendinta.
  • Spalio 26 d. ATR su Maskva sudarė Vilniaus paliaubas. Pagal jas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ją separatinės taikos.
  • Lapkričio 11 - 17 d. Vitebsko vaivados Povilo Jono Sapiegos daliniai patyrė nesėkmę mūšyje su rusais prie Bresto.
  • Gruodį Mažojoje ir Didžiojoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas prieš švedus.
  • Gruodžio 31 d. Tikocino pilyje prie Balstogės mirė LDK ir ATR politinis bei karinis veikėjas, kunig. Jonušas Radvila (g. 1612 m.). Lietuvos didysis etmonas nuo 1654 m. Žinomas ir kaip kultūros mecenatas, evangelikų reformatų globėjas. Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.

1656[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio pr. ATR karalius ir Ldk Jonas Kazimieras Vaza iš Austrijos Silezijos grįžo į Lenkiją.
  • Sausio 17 d. Karaliaučiuje Švedija ir okupuotas Brandenburgas-Prūsija sudarė politinė karinė sąjungą prieš ATR ir iš Prūsijos pradėjo antrą Lenkijos užkariavimą. O sausio 30 d. Švedų generolo Magnus De la Gardie armija iš Prūsijos patraukė į Žemaitiją.
  • Badas ir maras siautėjo Lietuvoje.
  • Vasario 2 d. išleistame atsišaukime ATR valdovas Jonas Kazimieras Vaza ragino kovoti su švedais ir vasario 10 d. atvyko į Lvovą, iš kur vadovavo ATR armijų koncentracijai.
  • Kovo 15 d. ATR Stefano Čarneckio kariuomenė Jaroslave (dab. Pakarpatės vaivadija) laimėjo kautynės su švedų karaliaus Karolio X Gustavo vadovaujamomis pajėgomis.
  • Kovo 30 d. Jonas Kazimieras Vaza su ATR armija apsupo Švedijos karalių su 5 tūkst. kariuomenė prie Sandomiero.
  • Balandžio mėn. prasidėjo žemaičių bajorų sukilimas, buvo sunaikintos švedų įgulos. Birželį švedai pasiliko tik Biržuose.
  • Balandžio 20 d. Lietuvos didysis etmonas Povilas Jonas Sapiega su LDK kariuomenė užėmė Liubliną ir mėn. pab. apsupo Varšuvą.
  • Gegužės 17 d. caras paskelbė karą Švedijai ir Rusija pradėjo kariauti, norėdama užimti Livoniją.
  • Liepos 1 d. ATR kariuomenė užėmė Varšuvą.
  • Liepos 28 - 30 d. prie Varšuvos 18 tūkst. Švedų ir Brandenburgo armijos sutriuškino 38 tūkst. ATR kariuomenę. Varšuva buvo atiduota Švedams, bet rugsėjo 1 d. švedų garnizonas paliko miestą.
  • Spalio 8 d. ties Prostkais (Lenkija) Lietuvos lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, vadovaudamas Lietuvos ir totorių jungtinei 10 tūkst. armijai, sumušė Švedijos sąjungininko Prūsijos kunig. Frydricho Vilhelmo 7,3 tūkst. kariuomenę. Boguslavas Radvila pakliuvo totoriams į nelaisvę. Po mūšio armija puolė Rytų Prūsiją.
  • Spalio 22 d. Vincento Gosievskio 8,5 tūkst. armija prie Pilypavo kaimo buvo Prūsijos ir Švedijos 9 tūkst. kariuomenės sumušta. Pralaimėjimas buvo skausmingas.
  • Spalio 24 d. Vilniuje (Nemėžyje) ATR ir Rusija pasirašė paliaubos. Šalys įsipareigojo kariauti su Švedija ir nesudarinėti separatinės taikos. Lenkai taip pat pasiūlė Maskvos carui Lenkijos karūną.
  • Prūsijos kunig. Frydrichas Vilhelmas pasiūlė Vincentui Gosievskiui sustabdyti karo veiksmus ir lapkričio 8 d. buvo pasirašytos paliaubas.
  • Gruodžio 6 d. Radnotės mieste Švedija, Transilvanija, Brandenburgas, Bogdanas Chmelnickis ir Boguslavas Radvila sudarė slaptą sutartį dėl ATR padalinimo (lenk. Traktat w Radnot).

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1657[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Lietuvos lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis privertė Biržų švedų įgulą kapituliuoti.
  • Sausį Transilvanijos mieste Šamošvarė buvo sudaryta sutartis tarp Transilvanijos, Švedijos ir Ukrainos kazokų dėl ATR padalinimo. Transilvanijos kunig. turėjo tapti ATR karaliumi.
  • Pavasarį Vilniuje prasidėjo badas ir maras. Tvarką mieste palaikė speciali maro laikotarpiui sudaryta miesto valdžia. Miestą iš visų pusių supo užkardos, kad neplistų epidemija. Miestiečiai raštu pažadėdavo nekovoti prieš carą ir grįžti į Vilnių, epidemijai pasibaigus. Mieste liko tik 45 sveiki mūriniai namai.
  • Gegužės 7 d. Švedijos, Transilvanijos ir kazokų kariuomenė užėmė Brestą.
  • Gegužės 16 d. Polesės Janovo apylinkėse mirė kunigas, kankinys Andriejus Bobola (g. 1591 m.). Atsisakęs atsižadėti katalikų tikėjimo, buvo varomas į Polesės Janovą ir žiauriai kazokų kankinamas. 1853 m. spalio 30 d. Romoje Šv. Petro bazilikoje popiežius Pijus IX paskelbė Andriejų Bobolą palaimintuoju. Kanonizacijos iškilmės įvyko 1938 m. Romoje, Andriejus Bobola paskelbtas šventuoju.
  • Birželio 9 d. Varšuvos ATR garnizonas kapituliavo ir Švedijos, Transilvanijos ir kazokų kariuomenė užėmė miestą. Varšuva buvo išplėšta ir sudeginta, o gyventojai išžudyti.
  • Birželio mėn. ATR sudarė karinę sutartį su Austrija. Imperatorius Leopoldas I išsiuntė 17 tūkst. armiją. Į karą prieš Švediją ATR pusėje įsitraukė Danija. Švedų karalius pradėjo skubiai išvedinėti savo kariuomenė iš Lenkijos. Transilvanijos ir kazokų kariuomenės irgi pradėjo trauktis iš Lenkijos. Vėliau kazokai išsilakstė.
  • Liepos mėn. ATR kariuomenė apsupo Transilvanijos armiją prie Miedžybožo Podolėje. Transilvanijos kunig. pasidavė ir pasirašė taikos sutartį. Taip pat atsisakė pretenzijų į ATR sostą ir sutiko sumokėti didelę kontribuciją.
  • Rugsėjo 4 d. ATR karalius ir Ldk Jonas Kazimieras Vaza iškilmingai įvažiavo į Krokuvą.
  • Rugsėjo 19 d. Wehlau (Vėluva) sudaryta sutartis tarp ATR bei Brandenburgo ir Prūsijos kunigaikščio, buvo panaikinta Prūsijos Kunigaikštystės vasalinė priklausomybė.
  • Spalio mėn. Lietuvos lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis su 5 tūkst. divizija iš Žemaitijos įsiveržė į Livoniją. Užėmęs kelėta miestų, apsupo Rygą.
  • Lapkričio 6 d. Bydgoščiuje ATR karalius Jonas Kazimieras Vaza ir Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje Frydrichas Vilhelmas sudarė sąjungą prieš Švediją.
  • Lapkričio 26 d. kariniame pasitarime Poznanėje ATR vadovybė nusprendė tęsti karą iki švedų kariuomenės visiško išvarymo.

1658[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • ATR kariniame pasitarime vadovybė nusprendė nukreipti pagrindinės jėgos, apie 30 tūkst. karių, į rytus. Lietuvos divizija, vadovaujama Lietuvos didžiajam etmonui Povilui Jonui Sapiegai patraukė link LDK, o Karūnos didysis etmonas Stanislovas Potockis su lenkų kariuomenė į Ukrainą.
  • Švedai išstūmė iš Livonijos lietuvių diviziją ir puldinėjo Žemaitiją.
  • Liepos 10 d. - rugpjūčio 30 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Vladislovas Liubovieckis (lenk. Władysław Lubowiecki). Nuspręstą, kad antitrinitoriai iš ATR turės išvykti arba pereiti į katalikybę. Sudaryta Monetų kalimo komisija.
  • Rugsėjo 16 d. prie Gadiačio miesto, Ukrainos kazokų etmono Ivano Vygovskio iniciatyva, buvo pasirašytas susitarimas su ATR (lenk. ugoda hadziacka). Ukraina įėjo į ATR kaip federacijos trečias subjektas – Rusios Didžioji Kunigaikštystė. Karas su Maskva vėl prasidėjo.
  • Spalio 11 d. prie Vilniaus, Verkių mūšyje, jungtinės ATR ir kazokų pajėgos pralaimėjo Maskvos kariuomenei. Lietuvos lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis pateko į nelaisvę ir buvo išvežtas į Maskvą. Iš nelaisvės grįžo 1662 m.
  • Kazokai pradėjo puldinėti Rusiją. Dėl to pagrindinės Maskvos pajėgos paliko Lietuvą, palikdami didžiosiose miestuose įgulos. Rudenį visi didieji miestai buvo LDK kariuomenės blokuoti.
  • Lapkričio 7 d. lietuvių šlėkta bei pavieto reguliarios kariuomenės daliniai apsupo Kauno miestą. Iki sausio mėn. miestas buvo penkis kartus nesėkmingai šturmuotas.
  • Liubčia prie Naugarduko mirė Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendentas, lietuvių raštijos darbuotojas Samuelis Minvydas (g. 1602 m.).

1659[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sausio 1 d. Karaliaučiuje mirė jėzuitas, gydytojas, teisininkas, kanonistas Aronas Aleksandras Olizarovskis (g. 1610 m.). Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto teisės profesorių. Paskelbė veikalą „Apie politinę žmonių sąjungą“ (lot. De politica hominum societate, Gdanskas, 1651 m.), kuriame pasisakė prieš valstiečių engimą ir baudžiavą.
  • Kristupas Sapūnas – kunigas, eiliuotojas, kalbininkas (g. 1589).

1660[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 3 d. rusų armijai pavyko netikėtų šturmų užimti Brestą. Rusų vyriausybė pradėjo ruoštis pulti Varšuvą.
  • Balandžio 29 d. įvykdytas pirmas nesėkmingas bandymas sugražinti Vilniaus miestą.
  • Mirus Karoliui X Gustavui vasario 13 d., švedai buvo išvyti iš Lenkijos. Gegužės 3 d. Olivoje, netoli Gdansko, buvo sudaryta amžinosios taikos sutartis (Olivos taika). Jonas Kazimieras Vaza sutiko atsisakyti nuo švedų karaliaus titulo, o Švedija sutiko grąžinti Latgalą. Karas su Švedija buvo baigtas, bet nebuvo baigtas karas su Maskva.
  • Birželio 28 d. prie Palankos kaimo (Bresto sr.) ATR 12 tūkst. Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos ir Rusios vaivados Stefano Čarneckio armija sutriuškino Rusijos 8,5 tūkst. kariuomenė.
  • Liepos 31 d. Mykolas Kazimieras Pacas su žemaičių diviziją nesėkmingai bandė išlaisvinti Vilnių.
  • Spalio 8 d. Mogiliovo sr. rusų armijai pavyko laikinai sustabdyti ATR kariuomenės prasiveržimą į rytus.
  • Gruodį Vilniaus miesto apgulčiai vadovavo Lietuvos didysis etmonas Povilas Jonas Sapiega. Bet derybos su rusų garnizonų buvo nesėkmingos.
  • Metų pab. Rusijos kariuomenė kontroliavo tik rytinė LDK teritoriją ir Vilniaus, Kauno, Gardino, Bresto ir Borisovo tvirtovės.

Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]