XVII amžiaus 5-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVII amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1641 m. ir baigėsi 1650 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Metai: 1641 1642 1643 1644 1645 1646 1647 1648 1649 1650

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1641[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1642[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1643[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 4 d. – gimė Izaokas Niutonas, fizikas, matematikas (m. 1727)
  • Sausio 24 d. Varšuvoje valdovas Vladislovas Vaza patvirtino Zigmanto Vazos 1616 m. birželio 15 d. raštą Merkinės seniūnui, kuriuo buvo uždrausta žydams apsigyventi mieste.
  • Vasario 1 d. – kovo 29 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jurgis Sebastijonas Liubomirskis (lenk. Jerzy Sebastian Lubomirski).
  • Gegužės 19 d. buvo palaidotas LDK valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Aleksandras Masalskis. Kauno maršalka nuo 1617 m., Minsko vaivada nuo 1638 m.
  • ATR karalienės Cecilijos Renatos įsakų Minsko vaivadijoje Bobruisko seniunijoje įkūrtas miestas Kazimieras su Magdeburgo teisėmis.
  • Vasarą mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Juozapas Korsakas (g. ~1570 m.). Mstislavlio vaivada nuo 1639 m.
  • Popiežius Urbonas VIII pripažino Juozapatą Kuncevičiaus palaimintuojų. Nuo 1867 m. pirmasis unitų šventasis, Lenkijos, Lietuvos ir Rusios globėjas.
  • Lietuvoje vyko dūmų surašymas: LDK buvo 568 269 kiemai – apie 4,5 mln. žmonių.
  • Metų pab. Vilniuje, viešint Danijos princui Karoliui, valdovas Vladislovas Vaza su svečiu išvyko į lokių medžioklę netoli Verkių. Vienas mediniais įnagiais sugautas lokys buvo išleistas visų pramogai ir puolė jojančio karalaičio arklį.

1644[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 20 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje prasidėjo karnavalinis vaidinimas, kuriame dalyvavo karalius ir Ldk Vladislovas Vaza su karaliene Cecilija Renata.
  • Kovo 2 d. Vilniuje Ldk Vladislovas Vaza išleidžia universalą Merkinės miestiečiams, kuriuo panaikina bet kokius žydams duotus raštus ir uždraudžia jiems kurtis Merkinėje.
  • Kovo 6 d. Vilniuje, Žemutinės pilies rūmuose, toliau vykstant rūmų dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, buvo pastatyta opera „Andromeda“ („L‘Andromeda“) pagal Ovidijaus „Metamorfozes“. Opera turėjo būti parodyta anksčiau, bet karaliaus dvaro operos solistai, dauguma italai, per sausį vykusias gastroles po Lietuvą – Trakus, Kauną, Veliuoną – persišaldė.
  • Kovo 15 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje vyko dviejų sugautų lokių siundimas šunimis. Vladislovas Vaza lokių pjudymą labai mėgo. Karalienė Cecilija Renata norėjo apžiūrėti vieną iš lokių, nulindusį į kampą ir buvo užgauta. Tai pakenkė nešiojamam vaisiui.
  • Kovo 23 d. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis iždininkas nuo 1640 m. Mikalojus Kiška II (g. 1588 m.). Buvo vienas turtingiausių ir įtakingiausių to meto Lietuvos didikų.
  • Kovo 24 d. Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose, pagimdžiusi trečią vaiką, mirė Vladislovo Vazos pirmoji žmona, ATR karalienė Cecilija Renata Habsburgaitė (vok. Cäcilia Renata von Österreich), imperatoriaus Ferdinando II duktė (g. 1611 m. liepos 16 d. Grac). Palaidota Krokuvos katedroje.

1645[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1646[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 10 d. ATR valdovas Vladislovas Vaza vedė princo Karolio I Gonzagos (Charles I of Gonzaga-Nevers) dukrą Mariją Liudviką Gonzagą (Ludwika Maria Gonzaga) iš Nevero (Prancūzija).
  • Karalius Vladislovas Vaza bandė suorganizuoti kryžiaus žygį prieš Turkiją, tam sutaręs su popiežiumi, kaimyninėmis valstybėmis, savo lėšomis samdęs kariuomenę. Bet žygiui pinigų nebuvo.
  • Rugsėjo 14 d. karalius iš savo antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos ketveriems metams pasiskolino milžinišką 660 000 florinų sumą. Jis įkeitė savo ir pirmosios velionės žmonos papuošalus.
  • Spalio 25 d. – gruodžio 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Mikalojus Stankievičius (lenk. Jan Mikołaj Stankiewicz). Seimas, senato ir šlėktos opozicija, kuri įtarė karalių siekiant absoliutizmo ir ketinant samdytą kariuomenę panaudoti bajorų laisvei suvaržyti, pareikalavo paleisti jo samdytą kariuomenę, grasindami visuotiniu bajorų sukilimu. Vladislovas Vaza savo planų atsisakė.
  • Seime paaštrėjo sena Radvilų ir Sapiegų šeimų neapykanta. Leonas Kazimieras Sapiega bandė sutrukdyti seimo posėdžius.
  • Karalius Vladislovas Vaza suteikė žydams privilegiją, kuria įtvirtintas žydų „visuotinių laisvių“ sąvadas. Privilegija buvo suteikta tuo metu, kai, išstumdami žydus, į paskolų teikimo verslą sėkmingai įsitraukė dvasininkija ir vienuolijos.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1647[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 2 d. – gegužės 27 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Stanislovas Sarbievskis (lenk. Stanisław Sarbiewski). Jonušas Radvila Vilniaus vyskupo Abraomo Voinos buvo apkaltintas savo dvare Svėdasuose nugriovęs keletą kryžių ir tuo įžeidęs katalikų tikėjimą. Karalius užstojo Jonušą.
  • Seimas praplėtė Kauno miestui 1581 m. privalomojo kelio ir sankrovos teisę prekėms į Žemaitiją ir Prūsiją – jį tapo privaloma visai LDK.
  • Liepos mėn. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Aleksandras Sluška (g. ~1580 m.). Nuo 1642 m. Trakų vaivada.
  • Nuo šių metų kasmet Vilniuje vykdavo cechų karinės pratybos. Kilus karo pavojui, amatininkai su muškietomis ir šaltaisiais ginklais turėdavo stoti į kovos pozicijas ant miesto sienų. Be to, jie eidavo sargybą prie magistrato ir miesto vartų. Kiekvienas cechas privalėjo turėti patranką.
  • Įkurta Lietuvos dominikonų Šv. Angelo Sargo provincija. Provincijolo būstinė buvo Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia ir šalia jos esantys statiniai.
  • Varšuvoje mirė italų kilmės ATR karališkojo dvaro architektas nuo 1633 m. Konstantinas Tenkala (it. Costantino Tencallo, g. 1610 m. Šveicarija). Projektavo Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios fasadą ir dirbo prie Vilniaus arkikatedros rekonstrukcijos.

1648[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pasirašyta Vestfalijos taika.
  • Balandžio 16 d. Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose buvo pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“ („Circe delusa“), skirta iškilmingam Vladislovo Vazos antrosios žmonos Marijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga de Nevers) atvykimui. Taip pat pagerbiant prancūzų pasiuntinį, atvežusį Vladislovui Vazai Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV paskirtą šv. Dvasios ordiną.
  • Balandžio pab. Zaporožės sečeje prasidėjo kazokų sukilimas. Bogdanas Chmelnickis buvo išrinktas etmonu. Remiamas Krymo totorių, jis gegužės mėn. įveikė ATR kariuomenę prie Geltonųjų Vandenų (ukr.: Zhovti Vody) ir Korsūnės (ukr.: Korsun'). Į nelaisvę pakliuvo net abu lenkų etmonai. Chmelnickis pradėjo lenkų ir žydų pogromus, apie 60 000 žydų išžudyta arba parduota į vergiją turkams.
  • Gegužės 20 d. medžioklėje persišaldęs, Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Ldk Vladislovas Vaza (g. 1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos). Širdis ir viduriai gegužės 26 dieną buvo palaidoti Vilniaus katedroje po karališkąja Šv. Kazimiero koplyčia, jo paties rūpesčiu užbaigta ir pašventinta. Jo kūnas 1649 m. sausio 15 d. palaidotas Krokuvoje, Vavelyje, Vazų koplyčioje.
  • Birželio mėn. etmonas Bogdanas Chmelnickis laiške prašėsi Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus globos.
  • Liepos 16 d. – rugpjūčio 1 d. Varšuvoje vyko konvokacinis seimas. Seimo maršalka Boguslavas Leščinskis (lenk. Bogusław Leszczyński).
  • Liepos 26 – 28 d. ATR kariuomenė prie Starokostiantynivo Ukrainoje sumušė kazokus. Žuvo ~12-15 tūkst. kazokų ir sukilusių valstiečių.
  • Rugsėjo 11 – 13 d. kazokai su valstiečiais ir totoriais sutriuškino ATR kariuomenę prie Piliavcu Podolėje.
  • Spalio 6 – lapkričio 19 d. Varšuvoje vyko elekcinis seimas. Seimo maršalka Filipas Kazimieras Obuchovičius (lenk. Filip Kazimierz Obuchowicz).
  • Lapkričio 20 d. Lenkijos karaliumi ir Ldk išrinktas Jonas Kazimieras Vaza.

1649[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 19 d. – vasario 14 d. Krokuvoje vyko karūnacinis seimas. Seimo maršalka Pranciškus Dubravskis (lenk. Franciszek Dubrawski). Jonas Kazimieras Vaza buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Ldk (lot. Ioannes Casimirus, Dei Gratia rex Poloniae, magnus dux Lithuaniae, Russie, Prussiae, Masoviae, Samogitiae, Livoniae, Smolenscie, Severiae, Czernichoviaeque; nec non Suecorum, Gothorum, Vandalorumque haereditarius rex, etc.).
  • Vasario 17 d. su kazokais buvo sutartos paliaubos iki gegužės 22 d.
  • Lenkijos pavyzdžiu LDK įvestas mokestis nuo dūmo padūmė.
  • Gegužės 31 d. karalius Jonas Kazimieras Vaza vedė brolio Vladislovo Vazos žmoną Mariją Liudviką Ganzaga (Ludwika Maria Gonzaga). Jo žmona buvo energinga intrigantė karališkuosiuose rūmuose. Ji daugiau reiškė, negu pats karalius.
  • Birželio 8 d. Vilniuje gaisras sunaikino Rotušę ir apie pusę miesto.
  • Birželio 30 d. 100 tūkst. Bogdano Chmelnickio kazokų su 40 tūkst. Krymo totoriais apsupo 15 tūkst. lenkų kariuomenę Zbaražo tvirtovėje (iki rugpjūčio 12 d.).
  • Liepos 31 d. Lietuvos lauko etmonas Jonušas Radvila su LDK kariuomenė prie Lojevo (Baltarusija) sutriuškino į Lietuvą besiveržusia kazokų armiją.
  • Rugpjūčio 5 – 6 d. 40 tūkst. kazokų su Krymo totoriais sutriuškino karaliaus Jono Kazimiero Vazos vedama 30 tūkst. kariuomenę prie Zborovo. Lenkai pradėjo sėkmingos derybas su Krymo totoriais.
  • Rugpjūčio 19 d. kazokų etmonas Bogdanas Chmelnickis, spaudžiamas sąjungininkų totorių, pasirašė Zborovo sutartį su ATR valdovų, kuria siekta įtvirtinti iš esmės autonominę Ukrainą. ATR vyriausybė žadėjo visišką amnestiją visiems sukilėliams.
  • Kaune netoli Rotušės atidaryta jėzuitų keturklasė mokykla, gana greitai įgijusi nemažą autoritetą ir sėkmingai besiplečianti toliau.
  • Lapkričio 22 – 1650 m. sausio 13 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Boguslavas Leščinskis (lenk. Bogusław Leszczyński).

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1650[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Jonušas Radvila Kėdainiuose įsteigė spaustuvė, pakviestas spaustuvininkas Joachimas Jurgis Rhetas, pedagogas Janas Amosas Komenskis. Jo dvare dirbo matematikas, fortifikatorius ir gydytojas, olandų tapytojas Abraomas van Vesterfeldas, poetai Danielius Naborovskis, Zbignevas Morštinas.
  • Dancige lotynų kalba išspausdinta Lietuvos istoriko Alberto Kojalavičiaus-Vijūko „Lietuvos istorijos pirmoji dalis“ (lot. Historiae Lituanae pars prior).
  • LDK karininkas, artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.
  • Lapkričio 21 – gruodžio 24 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Į seimą atvyko kazokų pasiuntiniai ir pareikalavo atšaukti unitų tikėjimą ir valstiečių priespaudą Ukrainoje. Tai sukėlė ponų pasipiktinimą ir Zborovo sutartis nebuvo patvirtinta. Nuspręsta tęsti karą su kazokais ir paskelbta šlėktos mobilizacija (lenk. wojsko suplementowe).
  • Gruodžio 10 d. valdovas Jonas Kazimieras Vaza patvirtino Merkinės pirklių cecho nuostatus, surašytus ir apsvarstytus rugsėjo 10 d. išplėstinėje miesto sesijoje.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]