Vilpišys
| Felis silvestris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Felis silvestris silvestris porūšio individas iš Valonijos (Belgija) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Felis silvestris Schreber, 1777 | ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
 Miškinių kačių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (Europa ir Vakarų Azija) pagal 2015 m. šaltinius |
Miškinė katė arba vilpišys[2] (lot. Felis silvestris) – katinių (Felidae) šeimos, rainuotųjų kačių (Felis) genties plėšriųjų žinduolių rūšis. Miškines kates vilpišiais pavadino profesorius Tadas Ivanauskas[3].
Felis silvestris silvestris yra miškinių kačių rūšies vienas iš dviejų porūšių.
Felis silvestris ornata, Felis silvestris cafra ir Felis silvestris lybica yra afroazinių kačių (Felis lybica) rūšies 3 porūšiai.
Felis silvestris bieti porūšis yra išskirtas kaip atskira Kinijos kalninių kačių (Felis bieti) rūšis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksčiau miškinės katės buvo paplitusios didesnėje Europos žemyno dalyje, išskyrus Fenoskandiją, Europinės dalies Rusijos šiaurę ir rytinę dalį. Iki šiol gyvena Mažojoje Azijoje ir Kaukaze.
Dabar Europoje miškinių kačių populiacijos negausios ar labai mažos, ir yra išlikusios Škotijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, nedidelėse Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos dalyse, Slovėnijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, pietinėje Lenkijoje, vakarų Ukrainoje, Vengrijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje, pietvakarių Rusijoje arčiau Kaukazo kalnų, Gruzijoje, Turkijoje.
Miškinės katės Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Praeityje miškinių kačių Felis silvestris silvestris porūšis gyveno ir Lietuvoje, bet XIX amžiuje išnyko. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo, maždaug 1980 metais, per medžiotojus, Lietuvos mokslų akademijos zoologijos ir parazitologijos instituto mokslininkus pasiekdavo pasakojimai, kad kažkur buvo pastebėtos miškinės katės, nors šie pasakojimai nebuvo nei paneigti, nei patvirtinti. Nuvykę mokslininkai į vietas, kur neva medžiotojų buvo stebėtos miškinės katės, jų ten jau nesutikdavo.
Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miškinės katės gyventi pasirenka miškingas vietas, ypač brandžius miškus.
Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gerai laipioja medžiais. Plėšrūnas medžioja graužikus, paukščius ir kitus smulkius žinduolius, kuriuos sugeba įveikti. Nėštumas trunka 63-68 dienas. Balandžio-birželio mėnesiais gimsta 2-6, įprastai 2-4, l.retai 8 jaunikliai. Patelės subręsta 12 mėnesių, patinai – tik trečiaisiais gyvenimo metais.
Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miškinių kačių patinai šiek tiek stambesni už pateles, jų kūno ilgis apie 60,9 cm arba matuojant su uodega – 83-97 cm, uodega 23-40 cm, vidutiniškai 31,8 cm, aukštis ties gogu apie 37,6 cm, svoris įprastai 5-8 kg, didžiausias – 9,5 kg. Miškinių kačių patelės šiek tiek smulkesnės už patinėlius, jų kūno ilgis apie 56,8 cm, arba matuojant su uodega – 73-94 cm, uodega vidutiniškai 30,3 cm, aukštis ties gogu apie 35 cm, svoris 2,3-4,9 kg, didžiausias iki 7,1 kg.
Miškinių kačių kailis rusvai pilkas, kūno šonuose ir ant uodegos tamsūs skersiniai dryžiai.
Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miškinės katės gyvena iki 12-20 metų.
Nykimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miškinių kačių pagrindinės nykimo priežastys yra pasitaikantis poravimasis su naminėmis katėmis (Felis catus), bei miškuose intensyvi žmonių ūkinė veikla, ypač senų miškų masyvų kirtimai.
Pagal 2012 metais Škotijos laukinių kačių bendrijos (SWA) atliktą apskaitą, tarp Škotijoje laisvėje gyvenančių miškinių kačių aptiktos tik 35 genetiškai grynakraujės [4].
Miškinių kačių klasifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinė klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal naujausiai taisytą katinių rūšių klasifikaciją, nuo 2017 m. išskiriami tik du porūšiai:[5][6][7]
- Felis silvestris silvestris Schreber, 1777 – Europinė miškinė katė arba europinis vilpišys; gyvena Europos žemyne, Mažojoje Azijoje ir Kaukazo vakarų pakraštyje. Lietuvoje išnykęs.
- Felis silvestris caucasica Satunin, 1905 – Kaukazinė miškinė katė;
Kitos klasifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kartais išskiriami 5 miškinių kačių porūšiai:
- Felis silvestris bieti; Išskirta kaip atskira kiniškų kačių (Felis bieti) rūšis.
- Felis silvestris cafra; Išskirta kaip vienas iš trijų afroazinių kačių rūšies porūšių. Gyvena centrinėje, rytų ir pietų Afrikoje.
- Felis silvestris lybica; Išskirta kaip vienas iš trijų afroazinių kačių rūšies porūšių. Gyvena Afrikos šiaurinėje dalyje, Arabijos pusiasalyje, Vidurinės Azijos vakaruose, Irane. Iš šio porūšio yra kilusios naminės katės (Felis catus).
- Felis silvestris ornata; Išskirta kaip vienas iš trijų afroazinių kačių rūšies porūšių.
- Felis silvestris silvestris; Miškinių kačių rūšies vienas iš dviejų porūšių.
Tradicinės klasifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remiantis 2018 m. jungtinės taksonomijos informacijos tarnybos (Integrated Taxonomic Information System, ITIS) interneto svetainėje patalpinta informacija, jie išskiria net 23 miškinių kačių arba vilpišių porūšius, kurie nurodyti žemiau[8]:
- Felis silvestris cafra, Desmarest, 1822
- Felis silvestris caucasica, Satunin, 1905
- Felis silvestris caudata,Gray, 1874
- Felis silvestris chutuchta, Birula, 1916
- Felis silvestris cretensis, Haltenorth, 1953
- Felis silvestris foxi, Pocock, 1944
- Felis silvestris gordoni, Harrison, 1968
- Felis silvestris grampia, Miller, 1907
- Felis silvestris griselda, Thomas, 1926
- Felis silvestris haussa, Thomas and Hinton, 1921
- Felis silvestris iraki, Cheesman, 1921
- Felis silvestris jordansi, Schwarz, 1930
- Felis silvestris lybica, Forster, 1780
- Felis silvestris mellandi, Schwann, 1904
- Felis silvestris nesterovi, Birula, 1916
- Felis silvestris ocreata, Gmelin, 1791
- Felis silvestris ornata, Gray, 1832
- Felis silvestris reyi, Lavauden, 1929
- Felis silvestris rubida, Schwann, 1904
- Felis silvestris silvestris, Schreber, 1777
- Felis silvestris tristrami, Pocock, 1944
- Felis silvestris ugandae, Schwann, 1904
- Felis silvestris vellerosa, Pocock, 1943
Remiantis pagal, Wilson & Reeder’s Mammal Species of the World, Third Edition, išskiriami 22 porūšiai kaip it ITIS sąraše, išskyrus Felis silvestris vellerosa porūšį, kurio šiame sąraše nėra.
Artimos rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Artimiausias miškinių kačių giminaitis katinių (Felidae) šeimoje – afroazinė katė (Felis lybica), kurios anksčiau (kartais ir dabar, jeigu pagal tradicinę klasifikaciją) buvo priskiriamos miškinių kačių porūšiu ir klasifikacijoje buvo užrašomos Felis silvestris lybica.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red list - Felis silvestris“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2021-04-30. Straipsnis anglų k.
- ↑ terminai.vlkk.lt / Vilpišys Archyvuota kopija 2023-02-05 iš Wayback Machine projekto. | VLKK
- ↑ zoosodas.lt / Miškinė katė (Felis silvestris)
- ↑ huffingtonpost.co.uk / British Big Cats: Scottish Wildcat 'Could Be Made Extinct At Any Moment'
- ↑ repository.si.edu / A revised taxonomy of the Felidae. Special Issue, No 11 | Winter 2017
- ↑ catsg.org / Revised taxonomy of the Felidae, (2 subfamilies, 8 lineages, 14 genera, 41 species, 77 subspecies)
- ↑ wildcatfamily.com / European Wildcat (Felis silvestris)
- ↑ itis.gov / Felis silvestris Schreber, 1777
Informacijos šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 12 tomas, 277 psl., 1984 m., Vilnius.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- alkas.lt / Ar gali į Lietuvą sugrįžti miškiniai katinai – vilpišiai?, Sausio 3, 2013.
- etimologija.baltnexus.lt / Vilpišio etimologija
- huffingtonpost.co.uk / British Big Cats: Scottish Wildcat 'Could Be Made Extinct At Any Moment' (Iliustruota nuotraukomis), Anglų kalba