Ulisas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ulisas
UlyssesCover.jpg
Autorius(ė) Džeimsas Džoisas
Žanras romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas Ulysses
Šalis Prancūzija
Kalba anglų k.
Išleista 1922
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Jeronimas Brazaitis ir Saulius Repečka
Leidykla Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Išleista 2005 (2-oji knyga)
Puslapių 432 p.
ISBN 9986-39-371-X

„Ulisas“ (Odisėjas: angl. Ulysses) – vienas žymiausių airių rašytojo Džeimso Džoiso (angl. James Joyce) romanų, išleistas 1922 m. Kūrinyje atskleidžiami svarbiausi šiuolaikinio žmogaus fizinio, dvasinio, moralinio, mokslinio bei religinio gyvenimo aspektai.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

„Ulisą“ Džeimsas Džoisas pradėjo rašyti Pirmojo pasaulinio karo metu 1914 m. Pirmosios romano ištraukos pradėtos spausdinti 1918 m. Niujorko žurnale „The Little Review“. Visas romanas buvo išleistas Paryžiuje 1922 m. „Ulisas“ JAV išleistas tik 1933 m., nes iki tol buvo cenzūros uždraustas dėl nešvankumo. Romano pasirodymas 1918 m. sukėlė protestų bangą pasaulyje – Niujorko paštas sudegino 2000 knygos egzempliorių, dar kelis šimtus konfiskavo Anglijos muitinė.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

Romane pasakojama, kaip trys Dublino gyventojai praleidžia vieną savo gyvenimo dieną –1904 m. birželio 16 d. Trijulė – jaunas intelektualas Stivenas Dedalas, reklamos agentas Leopoldas Bliumas ir jo žmona Molė. Visi šie veikėjai atstovauja trims žmonių patirtims – dvasinei, fizinei ir seksualinei.

Leopoldas Bliumas – šių laikų Odisėjas. „Uliso“ Odisėja – tai vidutinio mūsų laikų miestiečio kelionė po Dublino miestą nuo ankstaus ryto, kai Bliumas pakyla iš lovos, ligi kitos dienos ryto, kai jis, apsilankęs raudonųjų žibintų kvartale ir Stiveno parvestas į namus, vėl drimba į lovą šalia savo žmonos Molės, kurios begalinis sąmonės srautas miegant plūsta visaip kaip Lifio upė į jūrą. Per tą laiką skaitytojas palydi Bliumą į restoraną, į laikraščio redakciją, į laidotuves, į turkišką pirtį, į barą, į ligoninę, į biblioteką, į viešnamį. Vaikšto su juo po Dublino gatves, aikštes, parkus.

Rašytojas Džeimsas Džoisas

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Romaną sudaro 18 skyrių, surikiuotų pagal HomeroOdisėjos“ pavyzdį. Pirmieji trys ir devintasis yra skirti vienam iš veikėjų Stivenui Dedalui, dešimtasis – visiems romano herojams, o paskutinis – tai Molės Blium vidinis monologas. Visų kitų skyrių pagrindinis veikėjas – Leopoldas Bliumas.

Klasikinės mitologijos panaudojimas romane buvo labai didelis indėlis į XX amžiaus modernistinės literatūros formavimąsi. Dublino kasdienybė „Ulise“ pakeliama į mitinį lygmenį. Rašytojas naudojosi Homero „Odisėjos“ siužetu ir herojais. Jis lygino savo romaną su labirintu, kurio simbolinis įvaizdis siejamas su Odisėjo-Blumo klajonėmis ir Stiveno-Telemacho dvasiniais ieškojimais.

Išradinga romano kompozicija leidžia taip susieti visus epizodus, kad kiekvieną iš lygiagrečių odisėjos epizodų dar atitinka ir tam tikras meno žanras, tam tikra spalva, tam tikras žmogaus organas, tam tikra disciplina ir tam tikras elementas.

Sąmonės srauto technika[taisyti | redaguoti kodą]

Džeimso Džoiso romanas „Ulisas“ galutinai literatūroje įtvirtino sąmonės srauto techniką. Romanų herojams kylančios asociacijos, inspiruotos išorės, aplinkos daiktų, siejasi su įvairiausiais filosofijos, istorijos, mitologijos, Biblijos ir literatūros dalykais.[2] Susilieja kasdienybė ir mitinė tikrovė, Dublinas ir tolimi kraštai, dabartis, praeitis ir ateitis.

Skaitytojas yra panardinamas į kito žmogaus sąmonę. Jis taip gyvai junta neaiškius jausmus, pusiau nesąmoningus prisiminimus, pasklidus kūno pojūčius kartu su vaizdais, kvapais ir garsais, kad galiausiai skaitytojas Bliumą pažįsta geriau nei patį save.

Žmogus „Ulise“ vaizduojamas labai visapusiškai. Čia pereinama per visas pasąmonės zonas, per visą padriką kultūrinių, asmeninių ir kasdieninių prisiminimų kratinį; per visus intymumo, nenusakomų nuotaikų ir atmosferos virpesių užkampius.

Romane visuotinybė pateikiama vienu metu penkiais pavidalais. Tai šeima, kurią sudaro pagrindiniai veikėjai; odisėja, aiškinanti pasaulį; sąmonė ir visa, ką ji suvokia; ir miestas – šiuolaikinis kosmosas. Taip „Ulisas“ tampa moderniosios literatūros didmiesčio romano etalonu.

Miesto kompaktiškumas leidžia gyvai pavaizduoti visuomenę kaip milžinišką organizmą. Miestas virsta gyvu kūnu, transporto srautai – kraujotaka ir medžiagų apykaita, o gatvės ir bėgiai – gyslomis. Žmonių minias, plūstančias gatvėmis, atitinka per Dubliną tekančio Lifio vandenys. Sąmonės judrumas, jos būsenų kaita atspindi didmiestį, kuriame žinių, prekių ir žmonių srautai cirkuliuoja kaip asociacijos Leopoldo Bliumo sieloje. Tiek miestas, tiek žmogaus galvos smegenys – painūs kaip labirintas.

„Ulisas“ kine, teatre ir radijo eteryje[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą romanas „Ulisas“ adaptuotas 1958 m. pjesėje „Ulisas naktiniame mieste“ (Ulysses in Nighttown). Pjesėje buvo panaudota daug romano dialogų.

1967 m. knyga perkelta į kino ekranus. Režisierius Džozepas Strikas (Josep Strick) už šį filmą buvo nominuotas Oskarui už geriausią adaptuotą scenarijų.

1982 m. nacionalinio Airijos transliuotojo RTÉ eteryje perskaityta dramatizuota radijo pjesė „Ulisas“. Vėliau išleistos pjesės CD ir MP3 versijos.

BBC radijo eteryje pjesė „Ulisas“ perskaityta 1993 m. Kelių aktorių atliekamo radijo vaidinimo transliacija užtruko 5 valandas 50 minučių.

2004 m. išleistas filmas, pasakojantis pagrindinio veikėjo Leopoldo Bliumo gyvenimą. Pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Styvenas Rėja (Stephen Rea).

Citatos[taisyti | redaguoti kodą]

"Aš užminiau tiek daug mįslių bei galvosūkių, kad profesoriai per šimtmečių šimtmečius ginčysis dėl to, ką turėjau omeny, ir tai – vienintelis tikras būdas pasiekti nemirtingumą. " (Džeimsas Džoisas).

"Istorija yra košmaras iš kurio aš bandau pabusti. " (Stivenas Dedalas).

"Tauta – tai tie patys žmonės, gyvenantys toje pačioje vietoje. " (Leopoldas Bliumas).

Romanas lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą dalį romano (tris iš aštuoniolikos „Uliso“ dalių (1-ąją, 3-ąją ir 4-ąją) į lietuvių kalbą 1968 m. išvertė ir literatūros mėnraštyje „Pergalė“ paskelbė lietuvių poetas Tomas Venclova. Visą romaną išvertė Jeronimas Brazaitis ir Saulius Repečka. Romano pirmoji dalis lietuvių kalba buvo išleista 2003 m., antroji – 2005 m.[3]

Lietuviški leidimai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.rasyk.lt/knygos/ulisas/2704.html/ Pirmosios „Uliso“ knygos recenzija
  2. Schwanitz Dietrich. "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus. " Vilnius: Tyto alba, 2008. 548 p.
  3. http://www.lrytas.lt/-13281834461326042363-t-venclova-tur%C4%97jau-ambicij%C5%B3-i%C5%A1versti-vis%C4%85-ulis%C4%85-bet-emigracijoje-jas-prigesino-kiti-darbai.htm T.Venclova: „Turėjau ambicijų išversti visą „Ulisą“, bet emigracijoje jas prigesino kiti darbai“
  • Joyce James. "Ulisas. " Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. 432 p.
  • Schwanitz Dietrich. "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus. " Vilnius: Tyto alba, 2008. 548 p.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]