Jonėnai (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonėnai (gr. Ἴωνες, Íōnes, vns. Ἴων, Íōn) buvo viena iš trijų genčių, į kurias buvo pasidalinę senovės graikai.

Žodis "jonėnai" turėjo dvi reikšmes Klasikinėje Graikijoje. Siaurąja prasme žodis reiškė jonėnų dialektą, kuriuo kalbėjo graikai kai kuriose salose tarp Graikijos ir Anatolijos. Be to šie graikai apsigyveno Anatolijos pakrantėje ir įkūrė Joniją. Visi graikai manė, kad graikai į Joniją atsikraustė iš Peloponeso, nes juos išvijo dorėnai. Po pasipriešinimo Atėnuose, jie ir kai kurie atėniečiai emigravo į Anatolijos pakrantę. Platesne prasme jonėnai yra graikai, kalbantys jonėnų, Atikos ir kitomis tarmėmis, priskiriamomis rytų graikams.

Kitos dvi kalbinės/kultūrinės grupės buvo dorėnai ir eoliečiai. Kartu visos trys jos sudarė graikų tautą. Jonėnai gyveno Egėjo jūros salose ir pakrantėse. Eoliečiai - Bojotijoje, Lesbe ir kai kuriose kitose salose ir Anatolijos pakrantėje. Dorėnai gyveno Makedonijoje, Peloponese, Kretoje, Rodo saloje ir Anatolijos pakrantėje. Trakiją kolonizavo iš jonėnų kilę kolonistai, o Marselį įkūrė iš Fokėjos Jonijoje atvykę jonėnai.