Telifonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Thelyphonida
Telifonas
Telifonas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Telifonai
(Wikispecies-logo.svg Thelyphonida)

Telifonai (lot. Thelyphonida) – bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. Užsienyje jie dar plačiai žinomi botaginio (bizūninio) skorpiono vardu (angl. whipscorpion, vok. geißelskorpione).

Fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir daugumos voragyvių, telifonų kūnas padalytas į galvakrūtinę (prosoma) ir pilvelį (opistosoma). Jie būna nuo 25 iki 70 mm ilgio, Mastigoproctus genties rūšys gali pasiekti ir 85 mm. Galvakrūtinė padegta kietu skydu. Viena pora akių išsidėsčiusi galvakrūtinės priekyje ir dar po tris, keturias akis iš kiekvienos galvos pusės. Dauguma rūšių taip pat turi didelius, panašius į skorpionų pedipalpus (žnyples). Cheliceros nedidelės. Taip pat kaip ir susijusių su telifonais solpūgų, žiužiakojų ir schizomida būrių atstovai, jie naudoja tris poras kojų vaikščiojimui (kurių gale yra nagai) ir vieną jutiminėms funkcijoms. Pilvelis segmentuotas, paprastai užsibaigiantis vytelės pavidalo uodega. Telifonai neturi nuodų liaukų. Tačiau jie turi liaukas pilvelio užpakalinėje dalyje ties uodegos pagrindu, iš kurių prireikus gali išpurkšti skruzdžių ir acto rūgščių kombinaciją. Acto rūgštis šiam skysčiui suteikia acto kvapą. Nors rūgštis galėtų pradeginti žmogaus odą ir akis, tačiau jų išpurškiamas kiekis nėra pavojingas. Jie netgi kartais auginami namuose kaip naminiai gyvūnai. Uodega tarnauja jutimo ir lytėjimo organu. Ji yra jautri šviesai, kurios šie gyvūnai paprastai vengia. Kvėpuoja su pilvelyje esančiais dviem poromis plaučių, atsiveriančių kvėptukais (stigmomis) (panašių į vorus).

Elgesys[taisyti | redaguoti kodą]

Telifonai – naktiniai plėšrūnai, mintantys daugiausia vabzdžiais, kartais kirmėlėmis ir šliužais. Medžiodami pasikliauna savo greičiu ir stipriomis žnyplėmis. Auka yra sukramtoma specialiais dantukais vidinėje pedipalpų dalyje (antrame segmente).

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Apvaisinimas nėra tiesioginis. Telifono patinas išskiria spermos lašelį, kurį įstumia į patelės lytinę angą. Vėliau patelė savo lizdelyje padeda iki 35 kiaušinių, kurie yra apsaugoti specialia gleivėta plėvele, sulaikančia drėgmę. Motina lieka su kiaušiniais ir nevalgo iki išsirita jaunikliai. Balti jaunikliai užsiropščia ant motinos nugaros ir prisikabina su specialiais siurbtukais. Po pirmo nėrimosi jie tampa panašūs į mažus telifonus ir palieka lizdelį. Patelė po to greitai žūva. Jaunikliai auga lėtai, trys nėrimaisi įvyksta daugmaž per trejus metus, tada jie tampa subrendę. Patinai ir patelės išoriškai panašūs.

Geografinis paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Telifonai randami viso pasaulio tropinėse ir subtropinėse zonose, dažniausiai įsikasę žemėje. Juos taip pat galima rasti po rąstais, pūvančiais medžiais, akmenimis ir kitose natūraliose paklotėse. Jie mėgsta drėgmę ir tamsias vietas, vengia šviesos.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

2006 metais yra žinoma virš 100 rūšių. Jie yra įtraukti tik į vieną egzistuojančią šeimą ir vieną abejotiną išnykusią šeimą:

Yra dvi neseniai aprašytos fosilinės telifonų rūšys:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]