Žiužiakojai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amblypygi
(Damon diadema)
(Damon diadema)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Žiužiakojai
(Wikispecies-logo.svg Amblypygi)

Žiužiakojai arba frinos (lot. Amblypygi) – nedidelis bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. Vardas Amblypygi kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „bukas galas“. Taip jie pavadinti dėl to, kad neturi uodegos. Užsienyje dar vadinami beuodegiais botaginiais skorpionais arba botaginiais vorais (angl. tailless whip scorpions, vok. Geißelspinnen).

Žinomos 136 rūšys. Fosilijos randamos nuo karbono periodo.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Frinos išauga nuo 5 iki 40 mm. Kūnas platus ir plokščias. Galvakrūtinė platesnė už pilvelį. Priekyje išsidėsčiusios dvi vidurinės akys, iš šonų 2 grupės po 3 akis. Pilvelis susideda iš 12 segmentų be uodeginės ataugos. Cheliceros trumpos, paprastai su smailiais galiukais. Tuo tarpu pedipalpai ilgi, su nagais arba žnyplėmis. Kojos plonos, bet labai ilgos (ypač priekinės), išauga iki 25 cm ir gali kelis kartus viršyti kūno ilgį. Priekinė kojų pora virto jutiminiais organais, likusios poros skirtos vaikščiojimui. Kai kurių rūšių kojos turi specialius siurbtukus, kurie leidžia vaikščioti ant nugludintų vertikalių paviršių. Žiužiakojai turi daug panašumų su vorais, tačiau jie neturi nei voratinklinių, nei nuodų liaukų, todėl nėra pavojingi žmogui.

Elgesys[taisyti | redaguoti kodą]

Žiužiakojai – naktiniai plėšrūnai. Jie dažnai juda šonu, viena priekinė koja tuo metu analizuoja paviršių judėjimo kryptimi, tuo tarpu kita – likusią aplinką. Auka sugaunama pedipalpais ir padalijama į gabalus cheliceromis bei pačiais pedipalpais. Minta vabzdžiais, įskaitant termitus. Frinos taip pat mėgsta gerti vandenį. Papuolę į ryškią šviesą, jie apmiršta, tačiau paliesti greitai pabėga.

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Piršimosi ritualas skirtas tam, kad patinas savo pedipalpais nuvestų patelę virš jo padėto spermatoforo. Patelė surenka spermatoforą pro lytinę angą, esančią pilvelio apačioje. Ji padeda iki 60 apvaisintų kiaušinių, saugomų specialiame maišelyje, kurį nešioja po pilveliu. Išsiritę jaunikliai užsiropščia ant motinos nugaros ir ten išbūna iki pirmo nėrimosi. Jei nukrinta anksčiau, tai būna suvalgomi. Subręsta po trijų gyvenimo metų.

Geografinis paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žiužiakojai dažniausiai sutinkami viso pasaulio tropinėse ir subtropinėse klimato zonose, tačiau randami ir kitose pasaulio vietose. Jie mėgsta drėgmę ir tamsą, todėl paprastai gyvena miškuose, kur slepiasi po miško paklote, medžio žieve ar akmenų plyšiuose. Kai kurios rūšys sutinkamos termitynuose, olose (šių šoninės akys atrofuotos).

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniai žiužiakojai suskirstyti į 5 šeimas, 17 genčių ir 136 rūšis.

  • Pobūris Paleoamblypygi
    • Šeima Paracharontidae (Viena rūšis, gyvenanti vakarų Afrikoje)
      • Gentis Paracharon Hansen 1921
  • Pobūris Euamblypygi
    • Šeima Charinidae (Gyvena tropinėse zonose aplink visą pasaulį; 39 rūšys)
      • Gentis Charinus Simon 1892
      • Gentis Catageus Thorell 1889
      • Gentis Sarax Simon 1892
    • Šeima Charontidae (Randami Pietryčių Azijoje ir Australazijoje; 11 rūšių)
      • Gentis Charon Karsch 1879
      • Gentis Stygophrynus Kraepelin 1895
    • Šeima Phrynichidae (Gyvena Afrikoje ir Azijoje, viena gentis sutinkama Brazilijoje; 31 rūšis)
      • Gentis Damon C. L. Koch 1850
      • Gentis Euphrynichus Weygoldt 1995
      • Gentis Musicodamon Fage 1939
      • Gentis Phrynichodamon Weygoldt 1996
      • Gentis Phrynichus Karsch 1879
      • Gentis Xerophrynus Weygoldt 1996
      • Gentis Trichodamon Mello-Leita˜o 1935
    • Šeima Phrynidae (Gyvena Pietų ir Šiaurės Amerikoje, nors yra rasta vietinė rūšis Indonezijoje; 54 rūšys)
      • Gentis Paraphrynus Moreno 1940
      • Gentis Phrynus Lamarck 1801

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]