Sperma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vyro sperma petri lėkštelėje

Sperma (sėkla) – skystis, susidedantis iš spermatozoidų, ir pridėtinių liaukų sekreto ir paprastai išsiskiriantis sueities metu. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra 7,2. Spermatozoidai judrūs tampa neutralioje terpėje, todėl rūgšti makšties terpė yra neutralizuojama. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Erekcijos metu iš pradžių išsiskiria šlaplės stormens ir šlaplės liaukučių sekretas, kuris suvilgo šlaplės gleivinę, o po to ejakuliacijos metu išsiskiria prostatos sekretas, kuris neutralizuoja rūgščią šlaplės bei makšties terpę ir spaudžiant prielipo bei sėklinio latako raumenims, su didele jėga išmetami spermatozoidai (orgazmas).

Spermoje yra ne tik subrendę spermijai, bet ir kitų spermatogenezės ląstelių, baltymų, aminorūgščių, fermentų, gliukozės, fruktozės, citrinos rūgšties ir kt. medžiagos.

Vyro spermos tyrimas vadinamas spermograma.

Faktai apie žmogaus spermą[taisyti | redaguoti kodą]

Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo suskystėja. Jos kiekis būna 1-10 ml, vidutiniškai apie 3-4 ml. Kiekis iš dalies priklauso nuo sėklos išsiveržimų dažnumo, todėl po ilgo lytinio susilaikymo spermos išsiveržia daugiau nei po kelių dienų.

Į skrandį patekusi sėkla negali sukelti nėštumo.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka