Galvakrūtinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Galvakrūtinė (lot. Cephalothorax arba Prosoma) – daugumos voragyvių priekinė kūno dalis, kurią sudaro suaugę galvos ir krūtinės segmentai.

Iš viršaus galvakrūtinę dengia chitininis nugaros skydas (karapaksas), kurio užpakaliniame krašte yra nedidelė medialinė duobutė (fovea media), nuo jos nusitęsia negilios vagutės. Pirma šių vagučių pora atskiria galvą nuo krūtinės. Galvos dalyje yra akys ir cheliceros.

Akys[taisyti | redaguoti kodą]

Voro akys

Akys (ocelli) – paprastos. Lietuvoje gyvenančių vorų jų būna 6 (Dysderidae), bet didesnė dalis turi 8. Akys užima priekinę galvos dalį, kuri vadinama akių sritimi, ir išsidėsto 2-3 eilėmis ar sudaro vieną kompaktišką grupę (pvz., Pholcidae). Akių dydis ir išsidėstymas labai svarbus vorų šeimų nustatymui. Skiriamos priekinės, vidurinės ir užpakalinės akys. Jei priekinėje ir užpakalinėje eilėje yra po keturias, tai kraštinės akys vadinamos šoninėmis (lateralinėmis), o likusios – vidurinėmis arba medialinėmis. Vidurinę eilę paprastai sudaro 2 akys. Šokliavorių (Salticidae) priekinės eilės akys iki 10 kartų didesnės už užpakalines medialines, o plėšriavorių (Lycosidae) – mažesnės. Daugumos vorų priekinės medialinės akys tamsios, o likusios šviesesnės.

Skydelis[taisyti | redaguoti kodą]

Priekinėje galvos dalyje tarp akių ir galvos yra skydelis (clypeus), kuris daugumos vorų vertikalus, kai kurių rūšių – horizontalus. Skydelis atskiria akis nuo chelicerų.

Prieškrūtis[taisyti | redaguoti kodą]

Galvakrūtinės ventralinėje (pilvo) dalyje yra prieškrūtis (sternum), kurio užpakalinė dalis per vidurį nusmailėjusi. Prieškrūčio pakraščiuose yra kojų dubenėliai.


Galvakrūtinės galūnės[taisyti | redaguoti kodą]

Cheliceros[taisyti | redaguoti kodą]

Tarantulo vaizdas iš apačios: cheliceros šviesesnės, su nageliais.

Cheliceros (chelicerae) yra burnos galūnės, sudarytos iš dviejų narelių: storo plataus bazalinio (pamatinio) narelio ir nagelio. Pamatiniame narelyje yra stiprūs raumenys, judinantys nagelį, ir nuodų liauka su latakėliu. Ramybės būsenoje nagelis būna prisiglaudęs prie pamatinio narelio ir glūdi griovelyje, kurio priekiniame ir užpakaliniame pakraštyje yra įvairaus dydžio ir formos danteliai. Cheliceromis vorai pagauna ir sulaiko grobį, patelės jomis nešioja kiaušinėlių kokonus (Pisaura mirabilis, Pholcus phalangioides), o patinai per kopuliaciją prilaiko patelę. Kai kurių patinų (pvz., Tetragnathidae) cheliceros labai stiprios, su daug dantelių ir labai ilgu bei storu nageliu.

Pedipalpai[taisyti | redaguoti kodą]

Kryžiuotis. Prieš burną - pora lenktų pedipalpų

Pedipalpai (Pedipalpi) arba kojiniai čiuopikliai yra dar viena pora galvos galūnių. Jie žymiai ilgesni už cheliceras ir sudaryti iš šešių narelių: dubenėlio (coxa), klubo (trochanter), šlaunies (femur), kelio (patella), blauzdos (tibia) ir letenėlės (tarsus). Šie nareliai apaugę paprastais plaukeliais, šereliais o kartais ir storais dygliais. Ant jų išsidėstę įvairūs receptoriai. Visų rūšių patinų pedipalpai virto sudėtingu dauginimosi organu.

Kojos[taisyti | redaguoti kodą]

Vorai turi keturias poras kojų, sudarytas iš 7 narelių: dubenėlio, klubo, šlaunies, kelio, blauzdos, priešletenėlės (metatarsus) ir letenėlės. Kojos gana įvairios – šokliavorių trumpos ir storos, virpūnėlių – ilgos ir plonos, dažnai su šereliais, dygliais. Kojų poros žymimos romėniškais skaitmenimis: I, II, III ir IV, o ilgis nurodomas formule, pvz., 2.1.4.3. Čia skaičiais išreikštas jų ilgis: 1 – pati ilgiausia, 4 – pati trumpiausia. Letenėlės galas (praetarsus) su dviem dantytais nageliais. Tarp šių nagelių yra ataugėlė, vadinama empodiumu. Daugumos vorų ši ataugėlė yra kaip mažas papildomas nagelis, neturintis dantelių.

Tinklus rezgančių vorų užpakalinių kojų kai kurie viršūniniai šereliai virto pjūkliškomis arba S pavidalo struktūromis, kurios leidžia netrukdomai judėti tinklu arba voratinkliui gaminti (voratinkliniai šereliai). Priešletenėlės ir letenėlės vidinės pusės šereliai kartais sustorėję ir sudaro šukų pavidalo darinį skopulą (scopulae), išskiriantį lipnų sekretą, kuris leidžia vorams laipioti lygiais vertikaliais paviršiais. Cribellatae grupės šeimų vorai IV kojų poros priešletenėlės dorsalinėje pusėje turi specifinius šerelius, kurie sudaro kalamistrumą (calamistrum). Tai susiję su garbanotų siūlų pynimu. Taip pat ant kojų yra ilgi ir labai ploni juntamieji plaukeliai trichobotrijos.

Stiebelis[taisyti | redaguoti kodą]

Galvakrūtinę su pilveliu jungia siauras ir ilgas stiebelis (petiolus), kuris ypač gerai matomas skuzdėlių išvaizdą imituojančiuose voruose, tačiau daugumos jis nematomas, nes uždengia pilvelis (abdomen).

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.