Antrasis Egipto tarpuvaldis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Egiptas-orn.png
Senovės Egipto istorija
Priešdinastinis Egiptas (nomai)
Ankstyvoji karalystė
Senoji karalystė
Pirmasis tarpuvaldis
Vidurinioji karalystė
Antrasis tarpuvaldis
Naujoji karalystė
Trečiasis tarpuvaldis
Kušas (XXV) > Asirija
Vėlyvoji karalystė
Achemenidų imperija
Ptolemėjų dinastija
Romos imperija (Egiptas)
Egipto istorija

Antrasis suirutės laikotarpis (antrasis tarpuvaldis) – Senovės Egipto istorijos etapas tarp Viduriniosios ir Naujosios karalysčių. Jo apytikrės ribos yra 1674–1535 m. pr. m. e. Tradicinėje chronologijoje jis apima XV–XVI ir dalį XVII dinastijų. Kai kurie mokslininkai į šio laikotarpio sąvoką linkę įtraukti ir silpnas XIII–XIV-ają dinastijas, laikotarpio pradžią siedami su 1805 m.

Politinė raida[taisyti | redaguoti kodą]

Egiptas susiskaldymo laikotarpiu: Oranžinė ir rausva – Hiksų (XV–XVI) dinastijos; geltona – jų vasalai; šviesiai žalia – Tėbų (XVII) dinastija, tamsiai žalia – jos vasalai

Procesai, vedę į antrąjį suirutės laikotarpį, prasidėjo jau XIII dinastijos laikais, kuomet po klestėjusios XII dinastijos sostinėje Ititavyje į valdžią atėjo sąlyginai silpni faraonai. Jie nebesugebėjo išlaikyti buvusios vienybės šalyje, ir apie 1705 m. pr. m. e. šiaurėje, Choiso mieste į valdžią atėjo nepriklausoma dinastija. Greičiausiai ji buvo svetimšalės, semitiškos kilmės. Ji vadinama XIV-ąja, ir viešpatavo Žemutiniame Egipte tuo pačiu metu, kaip XIII-oji Aukštutiniame.

Ititavyje viešpatajant silpnam faraonui Sebechotepui IV, į Egiptą vis intensyviau pradėjo migruoti semitai iš šiaurės rytinių dykumų. Jie vėliau tapo žinomi kaip hiksai (egiptietiškai ḤqA-ḫAst). Vadovaujami Salitis, jie paėmė Avario miestą rytinėje Nilo deltoje, ir čia įkūrė dar vieną semitišką karalystę – taip vadinamąją XV-ąją dinastiją. XVII a. pr. m. e. viduryje hiksai nusiaubė visą Egiptą, taip galutinai suvienydami Žemutinį Egiptą ior nuversdami XIII-ają dinastiją Viduriniame. Taip jie įsiviešpatavo didelėje dalyje šalies, tačiau jiems nepavyko prijungti piečiausios dalies, kur Tėbuose įsitvirtino XVII-oji dinastija. Tokiu būdu XV ir XVII dinastijos pasidalino valdžią, o Avaris ir Tėbai tapo svarbiausiais politiniais centrais. Greičiausiai XVIII a. pr. m. e. pabaigoje Nilo deltoje įsitvirtino dar viena dinastija, labai mažai žinoma XVI-oji.

Laikotarpis baigėsi apie 1649 m. pr. m. e., kuomet Tėbuose XVII dinastiją pakeitė XVIII-oji. Jos įkūrėjas Ahmosis pradėjo sparčius užkariavimus, per keliolika metų nukariaudamas XVI-ąją ir XV-ąją dinastijas, ir taip suvienydamas Egiptą. Jis įkūrė Naująją Egipto karalystę.

Silpnumo laikotarpiu valdžiusios dinastijos[taisyti | redaguoti kodą]

Visos datos yra spėjamos:

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Semitai ir egiptiečiai Viduriniosios karalystės piešinyje

Suirutės laikotarpiu Egipte buvo kuriama ir rašoma ypač mažai. Todėl beveik nėra išlikusių to laikotarpio paminklų. Antruoju tarpiniu laikotarpiu Egipte susidūrė dvi skirtingos kultūros – vietinė egiptietiška, ir išorinė semitiška. Semitiškos hiksų dinastijos gana greitai perėmė vietinius papročius ir egiptizavosi. Jie ėmė išpažinti vietos dievus, tame tarpe Setą, senąjį Žemutinio Egipto globėją, kurį ypatingai garbino (suvienijus Egiptą ir Hiksus išvarius, Setas pradėtas demonizuoti).

Nepaisant to, semitai palaipsniui ėmė sudaryti ryškią to meto Egipto populiacijos dalį, ypač šiaurėje, ir su savimi atsinešė naujus papročius. Būtent nuo hiksų laikų Egipte ėmė plisti Kadeš, kitų semitinių dievybių kultas. Be to, semitai į Egiptą atnešė naujas karo technikas: žirgų traukiamus karo vežimus, žvynelinius šarvus, naujoviškus ginklus. Nuo tada mene ėmė įsigalėti militaristinis žanras, kuris irgi liudija apie Azijos meno įtakas. Hiksų dėka labai stipriai išsiplėtė Egipto prekybiniai ryšiai su Kanaanu ir Sirija. Nuo to laikotarpio Egipte paplito ir Azijinės kilmės muzikos instrumentai: lyra, liutnia, obojus, tamburinas, žemės ūkio įrankiai, netgi introdukuotos naujos žemės ūkio kultūros, tokios kaip alyvmedis ir granatmedis.