Napata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Napata
n
p t
N25
Barkal pyramids south.jpg
Piramidės prie Džebel Barkalio

Napata
Koordinatės: 18°31′0″N 31°50′0″E / 18.51667°N 31.83333°E / 18.51667; 31.83333Koordinatės: 18°31′0″N 31°50′0″E / 18.51667°N 31.83333°E / 18.51667; 31.83333
Vieta: Sudanas, Šiaurės vilajetas
Regionas: Nubija
Istorija
Statytojas: Tutmozis III
Pastatytas: XV a. pr. m. e.
Sugriautas: I a.
Laikotarpis: senovė
Tauta: nubiai
Dievas: Amonas
Informacija
Tirtas: 1916-1920 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1073

Napata (arab. نبتة = napatāʼ) – senovės miestas Nubijoje, vakariniame Nilo krante, šalia Karimos miestelio (Sudanas).

XV a. pr. m. e. Napatą įkūrė Nubiją užkariavęs egiptiečių faraonas Tutmozis III. Netoliese stūksanti Džebel Barkalio kalva tapo Naujosios Karalystės pietiniu riboženkliu. Vėliau prasidėjus suirutei Egipte, nubiai gavo autonomiją ir įkūrė Kušo valstybę, kurios sostine tapo Napata.

750 m. pr. m. e. Napata buvo klestintis miestas, o jo valdovas Kašta rengė grobiamuosius žygius į Aukštutinį Egiptą. Jo įpėdiniai tęsė puldinėjimus ir palaipsniui užėmė daug Egipto žemių. 25-oji Egipto dinastija buvo kušitų kilmės ir valdė visą Nilo slėnį. Jos valdymo metu Napatoje ir kitose Sudano vietose pradėtos piramidžių statybos. Vėliau asirai atkovojo Egiptą, tačiau Nubijoje iki pat II a. gyvavo Kušo karalystė. Napata buvo stipriai paveikta Egipto kultūros, miestiečiai garbino Egipto dievus, iš kurių svarbiausias jiems buvo Amonas.

591 m. pr. m. e. Napatą nusiaubė persai, Kušo galios centras persikėlė į Meroę. 23 m. miestą užėmė romėnai.

Svarbiausias religinis Napatos centras buvo Džebel Barkalis, kur stovėjo Amono šventykla. Priešingame krante esančiame Nuryje buvo piramidžių kompleksas.