Trečiasis Egipto tarpuvaldis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Egiptas-orn.png
Senovės Egipto istorija
Priešdinastinis Egiptas (nomai)
Ankstyvoji karalystė
Senoji karalystė
Pirmasis tarpuvaldis
Vidurinioji karalystė
Antrasis tarpuvaldis
Naujoji karalystė
Trečiasis tarpuvaldis
Kušas (XXV) > Asirija
Vėlyvoji karalystė
Achemenidų imperija
Ptolemėjų dinastija
Romos imperija (Egiptas)
Egipto istorija

Trečiasis suirutės laikotarpis (Trečiasis tarpuvaldis) – Senovės Egipto istorijos etapas tarp Naujosios ir Vėlyvosios karalysčių. Jo apytikrės ribos yra 1070–664 m. pr. m. e. Tradicinėje chronologijoje jis apima XXI–XXV-ają dinastijas.

Politinė raida[taisyti | redaguoti kodą]

Egiptas susiskaldymo laikotarpiu VIII a. pr. m. e. vid.

Jau XX (Ramezidų) dinastijos laikais prasidėjo nesutarimai sostinėje tarp faraonų ir Amono žynių, kurie įgijo vis didesnę valdžią. Tikriausiai tai lėmė, kad Smendes I 1070 m. pr. m. e. perkėlė sostinę iš Tėbų į Žemutinį Egiptą (Tanį), kai tuo tarpu žyniai ir toliau viešpatavo Aukštutiniame. Smendes žinomas kaip XXI (Tanio) dinastijos įkūrėjas.

Egipto gyvenime vis labiau įsigalėjo svetimšaliai. Tarp jų buvo libiai, kilę iš vakarinių dykumų. 945 m. pr. m. e. vienos jų genties, mešveš atstovas Šošenkas, įkūrė XXII (libių) dinastiją ir suvienijo Egiptą po stipria valdžia. 837 m. pr. m. e., po Osorkono viešpatavimo, vienybės vėl nebepavyko išlaikyti, ir šalyje kilo pilietinis karas. Nors XXII dinastija išlaikė valdžią Žemutiniame Egipte, Aukštutiniame įsigalėjo atskira dinastinė atšaka (XXIII dinastija). Tačiau tiek XXII, tiek XXIII dinastijos nebuvo labai stiprios, ir VIII a. pr. m. e. viduryje visas Egiptas suskilo į daug smulkių valstybėlių. XXII dinastija liko valdyti iš Tanio, XXIII dinastija - iš Tėbų, naujai įsikūrusi XXIV dinastija - iš Sajo. Be šių, buvo kelios tradiciškai nenumeruojamos dinastijos, kurios valdė iš Hermopolio, Herakleopolio, Busirio, Leontopolio.

Nusilpęs Egiptas tapo masalu augančioms aplinkinėms imperijoms. Ypač smarkiai augo Kušo karalystė pietuose, kurios valdovas Pijė 732 m. pr. m. e. surengė grandiozinį žygį į šiaurę ir nukariavo visą Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Jis paskyrė vietos kunigaikščius savo vietininkais, tačiau jo dinastijos sostinė buvo ne Egipte, o Kuše (Napatoje). Tai - XXV (Kušo) dinastija. Tokiu būdu, Egiptas pirmą kartą istorijoje ėmė priklausyti kitai valstybei, tapo kitos valstybės provincija. Kušitams valdant, suvienytoje teritorijoje atgimė menas ir kultūra, kurioje kūrybiškai maišėsi egiptiečių ir Nubijos kultūros elementai.

Tuo pat metu šiaurės rytuose augo Asirijos galia. 670 m. pr. m. e. Asirai užpuolė kušitų valdomą Egiptą (tuo metu faraonu buvo Tanutamunas), o 664 m. pr. m. e. laimėjo karą, užimdami Memfį ir Tėbus. Kušo valdovai ir toliau liko valdyti savo valstybę iš Napatos, tiesa, jau be Egipto. Asirai savo vietininkais visame Egipte paskyrė Sajo vietininką Psametiką I, kuris netrukus paskelbė nepriklausomybę nuo Asirijos, ir įkūrė XXVI dinastiją (arba Vėlyvąją karalystę).

Silpnumo laikotarpiu valdžiusios dinastijos[taisyti | redaguoti kodą]

Visos datos yra spėjamos: