Karūna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Danijos karaliaus Kristiano IV karūna (saugoma Rosenborgo pilyje, Kopenhagoje).

Karūna (lot. corona 'vainikas') – galvos apdangalas, dažniausiai dėvimas valdovų (karalių, kunigaikščių ir kt.). Jas taip pat gali dėvėti bei aukšto rango aristokratai bei dvasininkai (pvz., popiežiaus tiara).

Karūnų įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai karūnos gaminamos iš tauriųjų metalų ir inkrustuojamos brangakmeniais, gali būti puošiamos kailiais (Jungtinės Karalystės karūna). Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklauso ir nuo valstybės, kurioje karūna gaminama, istorijos bei tradicijų.

Karūnos pagal formą[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:

  • Diadema – žemesniojo rango asmenų galvos papuošalas (dažniausiai princų, princesių ir kt.);
  • Vainikas – juosia galvą, ją uždengia. Tai būdingiausia ir dažniausia karūnos forma;
  • Tiarapopiežių galvos dangalas, irgi priskiriamas karūnoms.

Karūnos pagal valdovo lygį[taisyti | redaguoti kodą]

Karūnų forma paprastai būdinga kiekvienai šaliai, tai susiję su vietinėmis tradicijomis.
Paprastai Europos šalyse karūnas turėdavo ne tik karaliai, bet ir tituluoti aristokratai (kunigaikščiai, hercogai, grafai, baronai, vikontai). Jų karūnos kaip ir titulai buvo žemesnio rango.

Karūnos pagal atsakomybę[taisyti | redaguoti kodą]

Neretai karūnos skirstomos į dvi grupes:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Karūnos prototipu laikoma diadema, žinoma dar Senovės Graikijojo, kuri taip pat buvo nešiojama Persijos valdovų. Vėliau ją perėmė Romos imperatorius Konstantinas I.

Turbūt seniausia krikščioniškosios Europos karūna buvo Geležinė Langobardų karūna, iš kurios kilo vėlesni karūnų modeliai. Panašiomis į šią karūnuoti Austrijos, suvienytos Italijos valdovai bei Napoleonas Bonapartas.

Viduramžiais karūna simbolizavo monarcho galią. Daugelis valdovų užsakydavo labai puošnias ir daug kainuojančias karūnas, kurios ypač puošnios tapo Brandžiaisiais Viduramžiais. Karūnos buvo gaminamos iš aukso ar sidabro bei geležies lydinio, inkrustuojamos įvairiais brangiaisiais akmenimis. Kai kada būdavo ištapomos netgi miniatiūros ar išdėliojamos mažytės mozaikos.

Augant hercogų bei kitų aukštųjų feodalų galiai, šie taip pat ėmė nešioti karūnas taip pabrėždami savo aukštą kilmę. Kai kurių hercogų karūnos mažai tesiskyrė nuo karalių, o kai kada net būdavo puošnesnės.

Karūnacija[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzijos karaliaus Filipo Augusto karūnacija. Viduramžių miniatiūra

Oficialus karūnos uždėjimas pirmą kartą vadinamas karūnacija. Dalyje karalysčių karūnacija reiškia karaliaus galių perėmimą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Karūna – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka