Anabaptistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anabaptistas Janas Matthysas
Tomas Muentzeris – vienas pirmųjų anabaptistų

Anabaptistai (gr. ανα (vėl) +βαπτιζω (panardinimas) – vėl panardinu, krikštiju) – radikalus reformacijos laikotarpio protestantų judėjimas, atsiradęs XVI a. pr. Šveicarijoje ir Pietų Vokietijoje ir paplitęs Vidurio bei Vakarų Europoje.

Mėgino grįžti prie krikščionybės ištakų, pripažino tik sąmoningo amžiaus žmonių krikštą, neigė bažnytinę hierarchiją, bendravimą su Dievu vertino labiau už kasdienį patyrimą. Taip pat reikalavo lygybės, turto bendrumo, pasisakė prieš karinę tarnybą, mirties bausmę. Anabaptistų svarbiausias tikėjimo dokumentas – 1527 metais išleistas „Šleitheimo išpažinimas“.

Pirmieji anabaptistai, pritariantys U. Zwinglio idėjoms, 1523 metais įkūrė bendruomenes, vėliau atsiskyrė ir pradėjo plisti Vidurio ir Rytų Europoje. Pagrindiniai centrai susiformavo Strasbūre, Augsburge. 1534 metais užėmė valdžią Münsteryje, kur 1535 metais sukėlė žudynes, po kurių persekiojamas judėjimas pradėjo nykti. Judėjimą atgaivino pamokslininkas Menno Simonsas, įkurdamas menonitų bendruomenę, taip pat anabaptistų idėjas perėmė baptistai.

Lietuvoje XVI a. viduryje anabaptistų idėjas skelbė arijonai, kuriuos išvijus iš Lietuvos 1658-1660 metais anabaptistų neliko.

Pastaruoju metu Lietuvoje esanti Laisvųjų krikščionių bažnyčia save kildina iš anabaptistų judėjimo.