Platina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Platina (Pt)

Pt-TableImage.png
Periodinė grupė

7

Atomo numeris 78
Išvaizda

Sidabrinė-balta, pilka
Pt,78.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

195,09 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

135 (177) pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

870 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Xe] 4f14 5d9 6s1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

128 pm

Jono spindulys

175 pm

Elektroneigiamumas

2,28 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

1,20

Oksidacijos laipsniai

0, 2, 4

Termodinaminės savybės
Tankis

21,45 g/cm³

Šiluminė talpa

25,86 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

71,6 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

2041,4 K

Lydymosi šiluma

21,76 kJ/mol

Virimo temperatūra

4098 K

Garavimo šiluma

470 kJ/mol

Molinis tūris

9,09 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

Kubinė, ribiškai centruota

Gardelės periodas

3,920 Å

Platina (Platinum), Ptperiodinės elementų lentelės VIII grupės cheminis elementas, Platinos grupės metalas. Atominis skaičius 78, atominė masė 195,09. Gamtinę platiną sudaro 6 izotopai, iš jų daugiausia yra 195Pt (33 %), ir 194Pt (32,9 %). Platina sudaro 1*10-6 Žemės plutos masės. Platina – grynuolių klasės mineralas. Paprastai turi iki 35 % paladžio, geležies, iridžio, osmio, vario, nikelio, radžio, aukso priemaišų. Kristalai (pasitaiko retai) kubinės singonijos. Platina dažniausiai sudaro spindulinius arba žvynelinių pavidalo agregatus. Kietumas pagal Moso skalę – 4. Randama ultrabazinėse uolienuose, sąnašynuose.[1]

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Platinos simbolis

Platina yra kali, tąsi, lengvai tempiama, štampuojama ir valcuojama. Lydymosi temperatūra 1769, virimo 4300 °C. Laidi elektrai. Chemiškai neaktyvi, atspari korozijai, tirpsta tik karališkajame vandenyje. Kaitinama reaguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Sudaro daug kompleksinių junginių. Gaunama iš platinos grupės metalų koncentratų, kurie yra nikelio, vario elektrolizės gavybos atliekos.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Platina yra labai retas metalas. Didžiausi platinos telkiniai yra Bušveldo intruzijoje Pietų Afrikos Respublikoje, pietvakarių Aliaskoje JAV, prie Norilsko Rusijoje, Kinijoje, Zimbabvėje, taip pat Sudbury telkinyje Kanados Ontarijo provincijoje, Kolumbijoje, Peru.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai, filjerės. Platina vartojama kaip katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenius, vandenilį, hidrinant riebalus, sintetinant vaistus. Iš platinos bei iridžio lydinio gaminami metro ir kilogramo etalonai.

Iš platinos kaldinamos atmintinės platinos monetos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Platinos rūda ir moneta

Apie platiną buvo žinoma senovės Egipte, Etiopijoje, Graikijoje, Centrinės Amerikos indėnai vartojo platinos ir aukso lydinį. Kad platina yra naujas elementas 1744 m. paskelbė A. de Uljola (Ispanija). Gryną platiną iš rūdos pirmą kartą 1789 m. išgavo Prancūzijos fizikas P. F. Chabaneau.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Platinai vardą davė ispanų konkistadorai, kurie XVI a. viduryje pirmą kartą pamatė metalą Kolumbijoje ir jis jiems išoriškai pasirodė panašus į sidabrą (ispaniškai plata). Platina pažodžiui reiškia „mažasis sidabras“, „sidabrėlis“. Ilgą laiką platina kainavo perpus pigiau už sidabrą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. D. Kimtienė, G. Skridlaitė. Platina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 375-376 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka