Paladis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Paladis (Pd)
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 46
Išvaizda

?

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

106,42(1) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

137 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

804,4 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d10

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

128 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2,2 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

12 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

71,8 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

1825 K

Lydymosi šiluma

16,74 kJ/mol

Virimo temperatūra

3240 K

Garavimo šiluma

393,3 kJ/mol

Molinis tūris

8,87 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Paladis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Pd, eilės numeris 46.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai yra retas sidabriškai baltos spalvos metalas. Kaip ir rutenis, rodis, platina, osmis bei iridis, priklauso platinos grupės metalams. Nors visi jie pasižymi panašiomis cheminėmis savybėmis, paladžio lydymosi taškas žemiausias, jo tankis mažesnis nei kitų šios grupės metalų. Kaip ir platina, labai atsparus oksidacijai bei korozijai.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šį metalą 1803 metais atrado William Hyde Wollaston ir 1804 m. pavadino asteroido Paladės (atrasto 1802 m.) garbei.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš paladžio gaminami juvelyriniai dirbiniai. Metalas bei jo lydiniai naudojami odontologijoje, laikrodžių gamyboje, medicininiuose instrumentuose, elektronikos kontaktuose. Taip pat iš paladžio kaldinamos paladžio monetos.