Pamedė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prūsų žemės

Pamedė arba Pomezanija (vok. Pomesanien – istorinė žemė Pietų Prūsijoje, kurioje gyveno prūsų gentis pamedėnai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Per Pirmąjį prūsų sukilimą 1242 m. pamedėnai buvo vieni aktyviausių sukilimo dalyvių, užėmę kelias kryžiuočių pilis. Tačiau 1249 m. Dzierzgonio taika jie įsipareigojo priimti krikščionybę. Kai vyko Didysis prūsų sukilimas, jie iš pradžių laikėsi neutraliai, vėliau padėjo kryžiuočiams. Savo kalbą ir papročius pamedėnai išlaikė iki XVI a., kai 1561 m. pasirodė katekizmas prūsų kalba „Prūsų Enchiridionas“.

Kryžiuočių ordino kolonizuotos prūsų genties visuomeninį gyvenimą reguliavo 1340 metų Pamedės teisynas - seniausias (žinomas) rašytinis baltų genčių teisės šaltinis.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu didžioji Pamedės dalis priklauso Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijai, didžiausi miestai, pastatyti jų pilių vietoje: Malborkas, Kvidzynas, Kulmas, Ylava.