Atzelė
| Latvijos istorinis regionas: Atzelė | |
|---|---|
| Šalis | Latvija |
| Tautos | latgaliai |
| Kalba | latgalių kalba |
| Laikotarpis | VII a.pr. – 1224 m. |
| Miestai | Gaujiena (anksčiau vadinosi Agzelė) |
| Prijungta prie | 1/3 prie Livonijos ordino, 2/3 prie Rygos arkivyskupijos |
| |
Atzelė (latv. Agzele; latg. Agzele) – buvusi latgalių valstybė, kurios žemės buvo dabartinėse Latvijoje ir Rusijoje. Buvo Talavos dalis.[1] Atzelė mokėdavo duoklę Novgorodui ir Pskovui[2]. Pirmą kartą paminėta 1111 m. Naugardo I metraštyje.[3]
Teritorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atzelės teritorija užėmė šiaurrytinę dabartinės Latvijos dalį (Apės, Alūksnės, Rugajų, Balvų, Viliakos, Baltinavos savivaldybės ir šiaurinė Karsavos savivaldybės dalis) bei Pskovo srities pakraštį iki Velikajos upės, įtekančios į Pskovo ežerą.
Atzelės teritoriją sudarė šios mažesnės žemės (lot. terra):
- Agzelė – branduolinė Atzelės dalis su centru Agzele (dabar Gaujiena).
- Berezne – dabartinė Rugajų savivaldybė ir Berzpilio valsčius; pagrindinis piliakalnis buvo ant Bērzīnes kalvos ant Pauklės upelio kranto.
- Pornuwe – dabar Viliakos savivaldybė ir buvusios Abrenės apskrities šiaurinė dalis. Centras – Viliaka
- Abelen – dabar Škilbenų valsčius (Šķilbēnu pagasts), Baltinavos savivaldybė, šiaurinė Karsavos savivaldybės dalis ir pasienio apylinkės Pytalovo rajone (Rusija). Buvo keletas piliakalnių. Spėjama, kad pavadintas pagal 30 m aukščio piliakalnį Ōbeļavas, buvusį šiauriau Karsavos.
- Abrene – centrinis piliakalnis, manoma, buvo Abrinios (latv. Abriņa) gyvenvietėje (Briežuciemo valsčius).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1111 m. į Atzelę buvo įsiveržęs Novgorodo kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius Didysis.
- 1180 m. su Atzele kariavo Novgorodo kunigaikštis Mstislavas Rostislavičius Narsusis.
- 1223 m. atakavo Kalavijuočių ordinas.
- 1224 m. kalavijuočiai užkariavo Atzelę. Tais pačiais metais Atzelė buvo padalinta – Ordinui atiteko prekybinis kelias iš Gaujos su piliakalniais Agzelė ir Alūksnė (1/3 buvusių Atzelės žemių), o Purnuva, Bereznė, Abelenė ir Abrenė prijungti prie Livonijos vyskupijos (o vėliau tapo Rygos arkivyskupijos dalimi) (2/3 buvusių Atzelės žemių).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sutartis apie Talavos padalijimą vyskupui Albertui ir Kalavijuočių ordinui. 1224 m. liepa.
- ↑ Мугуревичс 1965: 15; Назарова 1996: 64-66; Назарова 1998 (а): 351–359
- ↑ Regioninių kultūros iniciatyvų centras. „Atzelė“. Suarchyvuotas originalas 2015-12-16. Nuoroda tikrinta 2015-12-16.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Harijs Grāvis Adzele – Gaujiena, 1111–2011, Senatne un mūsdienas. – SIA Preses Nams Baltic, 2011. – С. 414. – ISBN 978-9984-49-052-6.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
