Kulenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kulenė – viena senovinių žemaičių žemių. Nėra tiksliai žinoma kur ji buvo: viena versija kad buvo Ceklio žemėje Kulių apylinkėse; kita versija, kad apėmė žemes į pietus ir pietvakarius nuo Laukuvos.

Kulenę 1253 m. Mindaugas atidavė Livonijos ordinui. Tačiau žemaičiai to nepripažino ir pasipriešino tokiam sprendimui. Vėliau šaltiniuose ši žemė nebeminima[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kulenė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 423