Maladečina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maladečina
brus. Маладзечна, rus. Молодечно
   Coat of Arms of Maładečna, Belarus.png      Flag of Maladzechna, Belarus.JPG   
Maładečna - centralny plac.jpg
Miesto rotušė ir Lenino paminklas

Maladečina
54°19′0″N 26°51′0″E / 54.31667°N 26.85°E / 54.31667; 26.85 (Maladečina)Koordinatės: 54°19′0″N 26°51′0″E / 54.31667°N 26.85°E / 54.31667; 26.85 (Maladečina)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Maladečinos rajonas
Gyventojų (2008): 98 415
Pašto kodas: 222301, 222303, 222304, 222306, 222307, 222310
Commons-logo.svg Vikiteka: MaladečinaVikiteka
Kirčiavimas: Maladèčina (Molodèčnas)

Maladečina arba Molodečnas (brus. Маладзечна, rus. Молодечно) – miestas Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio VilniusMinskas, Minsko sritis, Baltarusija, Maladečinos rajono centras. 98 500 gyv. (2008 m.).

Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Maladečina pirmą kartą minima 1388 m. kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio priesaikos laiške Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Maladečiną valdė įvairios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminės, tarp jų Mstislaviškiai, Oginskiai, Radvilos, Sanguškos, Sapiegos, Tiškevičiai, Zaslavskiai ir kiti. 1413 m. priskirta Vilniaus vaivadijai. XV a. prie Maladčankos ir Ušos upių santakos pastatyta pilis. 1567 m. čia vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų derybos dėl unijos sudarymo. XVII a. – XVIII a. Maladečina nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija. 1738 m. Oginskių rūpesčiu čia pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia. 1757 m. miestas gavo prekybinių privilegijų. 1793 m. kraštą užgrobė Rusijos imperija. 18091864 m. čia veikė 5 klasių mokykla, 1864 m. įsteigta mokytojų seminarija, kuri veikė iki 1920 m. ir buvo svarbiausia Maladečinos švietimo įstaiga. 1873 m. pro Maladečiną nutiestas geležinkelis Liepoja-Romnai pagyvino miesto ekonominį gyvenimą. XIX a. pabaigoje įkurtos kelios vietinių žaliavų perdirbimo įmonės.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Maladečinoje buvo apsistoję lietuvių karo pabėgėlių. 1917 m. vasario – 1918 m. sausio mėn. miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, 19201939 valdė Lenkija. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijos TSR, 19411944 m. liepos 17 d. vėl užimta Vokietijos kariuomenės. Nacių okupacijos metu šalia miesto buvo įkurta koncentracijos stovykla.

1929 m. gavo miesto teises, jos antrą kartą patvirtintos 1940 m. 19401941 m. Maladečinoje veikė pedagoginė mokykla, 19441955 m. pedagoginis institutas. 19441960 m. srities centras.[1]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkeliai veda į Vilnių, Lydą, Polocką, geležinkelis ir plentas į Minską. Yra oro uostas. Išvystyta metalurgija, mašinų (staklių), muzikos instrumentų, radijo imtuvų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto (pieno, mėsos, konditerijos gaminių, vaisių konservų) pramonė.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Kraštotyros muziejus, Dramos, lėlių teatrai. Dievo Motinos Globėjos cerkvė, pastatyta 18671871 m.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1623 m. ir 2009 m.
1623 m. 1850 m. 1897 m.sur. 1921 m. 1939 m.sur. 1959 m.sur.
1 000 1 330 2 393 1 997 6 600 26 300
1970 m.sur. 1991 m. 2004 m. 2006 m. 2008 m. 2009 m.
50 000 93 500 98 384 98 514 98 415 97 600


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Maladečina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 118 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]