Leonas Juozonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leonas Juozonis
Leonas Juozonis 2002 m.
Gimė 1922 m. liepos 24 d.
Rokiškio apskritis, Pandėlio valsčius, Geniškis
Mirė 2015 m. gruodžio 28 d. (93 metai)[1]
Kaunas, Lietuva
Palaidotas (-a) Romainių kapinėse
Tėvas Juozas Juozonis
Motina Bronė Kuzavinytė-Juozonienė
Sutuoktinis (-ė) Liucija Sereikaitė-Juozonienė
Veikla tautodailininkas
Žymūs apdovanojimai

1999 m. Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis

Leonas Juozonis (1922 m. liepos 24 d. Rokiškio apskr., Pandėlio valsč., Geniškio II vienk. – 2015 m. gruodžio 28 d. Kaune) – Lietuvos tautodailininkas, kraštotyros žymūnas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos garbės narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19321940 m. mokėsi Rokiškio gimnazijoje. 1940 m. atvyko į Kauną, studijavo universitete architektūrą, bet penktame semestre dėl karo studijas nutraukė. Slapstydamasis išvengė tremties. Po 1950 m. įsidarbino į Kauno žemprojektą projektuotoju ir ten dirbo 32-ejus metus – iki pensijos. Nuo 1952 m. Kauno profsąjungų rūmuose 25 metus lankė vaizduojamojo meno studiją.

L. Juozonio sutuoktinė – mokslininkė Liucija Sereikaitė-Juozonienė.

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietinės okupacijos metais slapta ar pusiau slapta kūrė, statė arba atstatė paminklus (daugiausiai medinius), koplytstulpius, stogastulpius, skirtus Lietuvos garsiems žmonėms. Statė juos dažniausiai neatsiklausdamas valdžios arba apeidamas jos trukdymus. Taip pat įvairia technika (aliejumi, akvarele, pastele, tempera, šilkografija) kūrė paveikslus, karikatūras, draugiškus šaržus, dalyvavo arba rengė parodas, iliustravo knygas. L. Juozonis prisidėjo prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos atsikūrimo, vadovavo Kauno sėlių klubui. Buvo aktyvus Lietuvos kraštotyros, Lietuvai pagražinti draugijų, šachmatininkų klubo narys.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepriklausomybės metais L. Juozonis daug ąžuolinių paminklų sukūrė ir pastatė partizanams, žuvusiems už tėvynę. Tarp jų:

Kiti darbai:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Įžymių žmonių gimtinės. I tomas“. Katalogas. Vilnius: LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros dr-ja, 1988, 43 psl.
  • „Draugiški šaržai“. Kaunas: Atmintis, 1997, 438 psl.
  • „Kraštotyrininko kelias“. Kaunas: Gabija, 2002, 100 psl.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]