Saliai

Koordinatės: 54°57′36″š. pl. 23°55′01″r. ilg. / 54.960°š. pl. 23.917°r. ilg. / 54.960; 23.917 (Saliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saliai
{{#if:280px
Saliai prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta 
Saliai
Saliai
54°57′36″š. pl. 23°55′01″r. ilg. / 54.960°š. pl. 23.917°r. ilg. / 54.960; 23.917 (Saliai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Domeikavos seniūnija
Gyventojų (2021) 109
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Saliaĩ
Kilmininkas: Salių̃

Saliai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 1 km į pietryčius nuo Domeikavos, prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta , dešiniajame Neries krante. Pavasario polaidžio metu patvinusi upė slėnyje kartais pasiekia sodybinius namus.[2] [3] Saliuose įsikūrę kelios sodų bendrijos. Prie Salių stūkso Lentainių piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas turėjo savo kapines. Jos buvo apie 1,5 km nuo Salių kaimo link Kauno, dešinėje kelio pusėje. Salių kaime buvo dvejos kapinės. Vienos (į Kauno pusę) – rusų sentikių, kitos, spėjama, – Napoleono laikų prancūzų kareivių prie Salių upelio. Sentikių kapinės, plečiant kolektyvinius sodus, buvo iškeltos į Ibėnų kapines. Salių kaimo katalikiškos kapinės buvo šalia Kleboniškio tilto. Čia laidojo ne tik iš Salių, bet ir Vilijampolės, Sargėnų. Neries upė plovė kapinių šlaitą, ten mėtėsi daug žmonių kaulų. Apie 1963 m., prieš statant tiltą, palaikai perlaidoti į kitas kapines.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
78 56 60 94 67 34 96 109


Muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saliai prie Neries. Vaizdas nuo Lentainių piliakalnio
ab spaustuvė

Saliuose yra įkurtas muziejus, Karo muziejaus filialas, Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“. 1980 m. Vytautas Andziulis savo name ir jam talkinęs Juozas Bacevičius buvo įkūrę pogrindinę spaustuvę (pagal pirmąsias jų pavardžių raides), kurioje buvo spausdinama religinė, politinė ir antisovietinė literatūra. Tai vienintelė lietuvių spaustuvė, kurios nesusekė ir nesurado KGB.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Potvynio-teritorijos-traukia-smalsuoliu-minias[neveikianti nuoroda] Neries potvyniai
  3. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/pakaune_kompensaciju_lauks_iki_kito_potvynio/,print.1 Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto. Neries potvyniai
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]