Juozas Lukša-Daumantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Lukša-Daumantas
Juozas Luksa relief.JPG
Skulptūrinios portretas Vilniaus dailės akademijoje
Gimė: 1921 m. rugpjūčio 10 d.
Juodbūdis, Marijampolės apskritis
Mirė: 1951 m. rugsėjo 4 d. (30 metų)
Kauno rajonas
Veikla: kovotojas už Lietuvos laisvę
Alma mater: Kauno universitetas
Žymūs apdovanojimai:

1997 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Juozas Lukša-Daumantas (slapyvardžiai: Juozas Lukša-Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas, S. Mykolaitis, 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdyje, Marijampolės apskritis – 1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno rajonas) – Lietuvos rezistentas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1940 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, Kauno universitete studijavo architektūrą. Būdamas gimnazistu priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui. 1941 m. buvo kalinamas, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus.

Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas.

Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščio „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatorius ir redaktorius. [1] Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.

1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje. 1950 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 m. dvigubo agento išduotas mirė Lietuvos miškuose, į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.

1998 m. partizano žūties vietoje ties Pažėrais (Kauno raj.) pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius (skulp. Juozas Šlivinskas). 2008 m. vasario 13 d. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.[2]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 305 psl.
  2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=315096
  3. Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo. – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. – ISBN 9986-892-34-1 – p. 133
  4. Partizanai už geležinės uždangos. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija