Žemaitijos nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zemaitijos nacionalinis parkas.png
Žemaitijos nacionalinis parkas
IUCN Category II (Nacionalinis parkas)
Platelių ežeras
Platelių ežeras
Vieta: Žemaitija, Lietuva
Artimiausias miestas: Plungė
Žemėlapis rodantis Žemaitijos nacionalinis parkas vietą.
Žemaitijos nacionalinis parkas
Koordinatės: 56°02′40″N 21°49′10″E / 56.04444°N 21.81944°E / 56.04444; 21.81944Koordinatės: 56°02′40″N 21°49′10″E / 56.04444°N 21.81944°E / 56.04444; 21.81944
Plotas: 217,2 km²
Įkurtas: 1991 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Žemaitijos nacionalinis parkasVikiteka
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija
Žemaičių Kalvarija
Tikinčiųjų procesija eina Kalvarijos Kalnus. 2006 m.

Žemaitijos nacionalinis parkas – nacionalinis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje (didžioji dalis Plungės rajone, mažesnioji – Skuodo rajone), įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas. Parko teritorija užima 21720 ha plotą, direkcija yra Platelių miestelyje. Pagrindiniai šio parko uždaviniai yra išsaugoti Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą, organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir kaupti informaciją.

Gamtos vertybės[taisyti | redaguoti kodą]

Žemaitijos parko kalvotą reljefą suformavo tirpstantis ledynas maždaug prieš 12 000 metų. Susidariusios kalvos yra palyginti aukštos, apie 150–190 metrų. Ežerai užima daugiau kaip 7 proc. parko teritorijos, čia telkšo didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras, be jo yra dar 25 mažesni ežerai.

Parke miškai užima apie 45 proc. visos teritorijos. Mokslui ypač vertingi miškingi Plokštinės ir Rukundžių pelkynai, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, Gardų ozas, Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkės, savitos ir įdomios Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų ekosistemos, retieji augalai ir gyvūnai. Platelių ežere veisiasi retos lašišinės žuvys – seliavos ir Platelių sykas.

Auga 7,2 m apimties, 2,1 m skersmens ir 34 m aukščio Raganos uosis. Greta parko, Puokės kaime slūgso didžiausias Lietuvoje riedulys – Barstyčių akmuo. Gyvena ir veisiasi vilkai, nuolatos gyvena lūšys. Naktimis skraido 9 šikšnosparnių rūšys.

Kultūros paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Parke yra saugomas ir lankytojams labai įdomus sudėtingas Šiaurės Žemaitijos archeologinis kompleksas su Mikytų, Šarnelės, Pūčkorių, Gegrėnų, Ž. Kalvarijos ir kitais piliakalniais (iš viso – 11) bei alkakalniais, senoji Platelių dvarvietė ir Pilies salos piliavietė. Piliakalniai sutelkti šiaurės vakarinėje parko dalyje ir dažnai sudaro vieną kompleksą su alkakalniais.

Plačiai žinomas Žemaičių Kalvarijos (Gardų) miestelis su bažnyčia ir Kristaus kryžiaus kelio koplytėlėmis, senomis Didžiųjų Kalvarijos atlaidų tradicijomis. Platelių miestelyje išlikęs Platelių dvaro parkas ir dalis pastatų. Dėmesio vertos XVIII a. medinės Beržoro ir Platelių bažnyčios, poeto V. Mačernio gimtinė Šarnelėje, etnokultūrinės vertės požymius išlaikę Stirbaičių ir Visvainių kaimai. Nemažai muziejų – Platelių dvaro svirne ir arklidėse veikia istorijos, etnografijos, gamtos ir Užgavėnių ekspozicijos, greit pradės veiklą amatų centras. Taip pat yra ir kitų muziejų: medžio meistrų Godeliuose, literatūriniai Bukantėje ir Žemaičių Kalvarijoje, meno galerija Babrungėnuose. Parke išlikę nemažai tradicinių žemaitiškų sodybų – jų yra Beržore, Godeliuose, Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijoje.

Parke yra unikali militarizmo ekspozicija buvusioje Plokštynės raketinėje bazėje įkurtame Šaltojo karo muziejuje. Turistai, lydimi parko darbuotojų, gali apsilankyti požeminiuose labirintuose, apžiūrėti 27 m gylio raketos šachtą. Daugiau apie Šaltojo karo muziejų skaitykite čia.

Laisvalaikis ir pramogos[taisyti | redaguoti kodą]

Žemaitijos NP yra platus įvairių užsiėmimų pasirinkimas. Čia geros sąlygos žvejybai, pasivaikščioti pažintiniais takais. Buriuoti tinka Platelių ežeras, kuriame Platelių jachtų klubas kasmet organizuoja Platelių regatą ir kitus renginius, čia galima išsinuomoti ir valtis. Dviratininkams parengti 3 maršrutai, išsinuomoti dviračius galima Plateliuose.

Apie Platelių ežerą veda dviračių takas. Į šiaurę, visai šalia Platelių su unikaliomis gamtos vertybėmis supažindina 4,1 km ilgio Šeirės gamtos takas. Gausybę poilsiautojų pritraukia Platelių ežeras. Prie Platelių, Luokos, Skyplaičių, Ilgio ežerų yra 9 stovyklavietės. Prie Platelių ežero įrengta apžvalgos aikštelė, gražios panoramos atsiveria nuo Jazminų ir Medsėdžių kalnų, Mikytų alkakalnio, Žemaičių Kalvarijos kalvų. Prie Pakastuvos ežero įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis.

Kasmet tūkstančius žmonių sutraukia Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Parke švenčiamos Užgavėnės, Joninės, vyksta plaukimo maratonas per Platelių ežerą, paskutinį liepos savaitgalį vyksta Platelių regata.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]