Žuvinto biosferos rezervatas
Žuvinto biosferos rezervatas – saugoma gamtos sritis pietų Lietuvoje, Alytaus rajono, Lazdijų rajono ir Marijampolės savivaldybėse, pirmasis ir vienintelis biosferos rezervatas šalyje. Beveik visa rezervato teritorija priklauso Dovinės upės baseinui (tik Žaltyčio ežeras ir apylinkės priklauso Želsvelės baseinui; Dovinė ir Želsvelė yra Šešupės baseino upės). Rezervatas apima Žuvinto ir Amalvo pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką, Žaltyčio ežerą ir pelkes apie jį. Žuvinto pelkė nuo 1993 m. saugoma Ramsaro tarptautinės konvencijos.[1]
Rezervato plotas 18 490 ha.[1] Direkcija Aleknonyse. Rezervatas įsteigtas 1937 m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. 2002 m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.
Rezervate yra aptikta apie 2000 vabzdžių, 5 roplių, 10 varliagyvių ir 45 žinduolių rūšių, Žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys.[2]
Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rezervato teritorijoje yra didžiausia Lietuvoje šlapynė – Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru, pasižyminti paukščių gausa ir neliesta gamta.[3]
Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 247 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio trąšų bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų. Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.
Laisvalaikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Direkcijos pastate įrengta Žuvinto rezervato gamtos ekspozicija, apžvalgos bokštelis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žuvinto rezervatas – pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija. Rezervato steigimo iniciatorius – Tadas Ivanauskas, tyręs Žuvinto ežero paukščius, organizavęs kitus gamtos tyrimus. Siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, LR žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą ir 1937 m. jį perdavė Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultetui, Žuvintui nustatytas gamtos apsaugos režimas. 1946 m. tapo valstybės saugomu objektu. 2002 m. Žuvinto valstybinio gamtinio rezervato, Žaltyčio ornitologinio ir Amalvo botaninio–zoologinio draustinių pagrindu įkurtas Žuvinto biosferos rezervatas. 2004 m. rezervato teritorijai suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas – rezervatas įtrauktas į Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklą Natura 2000. 2011 m. rezervatas įtrauktas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulinį biosferos rezervatų sąrašą.[4]
Administracija, vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prižiūri Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Adresas – Aleknonių k., Simno paštas, LT-64301, Alytaus rajonas.
Direktoriai:
- 1937 m. balandžio 6 d. – 1940 m. spalio 1 d., vėliau su pertraukomis iki 1980 m. Teofilis Zubavičius (1914–1993)
- 1953–1959 m. vedėjas Balys Dereškevičius
- 1959–1963 m. vedėjas Juozas Muraška
- 1963–1964 m. laikinasis vedėjas Bronius Šileikis
- 1965 m. R. Jankauskas
- 1966–2002 m. Vytautas Nedzinskas (1940–2002)
- 2002–2020 m. Arūnas Pranaitis
- nuo 2021 m. Paulius Čeponas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Selemonas Paltanavičius, Žuvinto biosferos rezervatas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-11-19. Nuoroda tikrinta 2022-01-23.
- ↑ „Žuvinto biosferos rezervatas - Gyvūnija“. zuvintas.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
- ↑ Saugoma teritorija, Žuvinto biosferos rezervatas. Nuoroda tikrinta 2022-01-23.
- ↑ Istorija, Žuvinto biosferos rezervatas. Nuoroda tikrinta 2022-01-23.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali Žuvinto biosferos rezervato svetainė
- Amalvo ir Žuvinto pelkėms – antrasis kvėpavimas; GRYNAS.lt, 2012 m. balandžio 6 d.
| ||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
54°27′50″ š. pl. 23°32′29″ r. ilg. / 54.46389°š. pl. 23.54139°r. ilg.