Karolis XII

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Karolis XII
šved. Karl XII
Švedija
Švedija
Švedijos karalius
Carl XII of Sweden.jpg
Karolis XII
Davido fon Krafto paveikslas
Wappen Deutsches Reich - Königreich Bayern (Grosses).jpg
Vitelsbachų dinastija
Gimė: 1682 m. birželio 17 d.
Stokholmas
Mirė: 1718 m. lapkričio 30 d.
Fredrikshaldas, Norvegija
Palaidotas: Ridarholmo bažnyčia, Stokholmas
Tėvas: Karolis XI
Motina: Ulrika Eleonora
Sutuoktinis(-ė): nevedęs
Lesser CoA of Sweden.png
Švedijos karalius
Valdė: 1697-1718 m.
Pirmtakas: Karolis XI
Įpėdinis: Ulrika Eleonora
Commons-logo.svg Vikiteka: Karolis XIIVikiteka
Parašas
Autograf, Carl XII, Nordisk familjebok.png

Karolis XII-asis (šved. Karl XII, 1682 m. birželio 17 d. Stokholmas – 1718 m. lapkričio 30 d. Fredrikshaldas, Norvegija) – 1697–1718 m. Švedijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karolis XII 1697 m.

Kilęs iš Vitelsbachų dinastijos Pfalco-Cveibriukeno atšakos. Tėvas Karolis XI, motina Danijos ir Norvegijos karaliaus Frederiko III duktė Ulrika Eleonora, sesuo būsimoji Švedijos karalienė Ulrika Eleonora.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1697 m. Riksdagas jį pripažino pilnamečiu, karūnuotas 1697 m. gruodžio 14 d. Tęsė tėvo absoliutizmo politiką.

Vadovavo Švedijos kariuomenei Šiaurės karo (17001721 m.) metu prieš 1699 m. susidariusią koaliciją (Danija, Rusija, Saksonija), ne kartą nugalėjo koalicijos pajėgas. 1700 m. vasarą Anglijos ir Olandijos laivynų padedamas išsilaipino Zelandijoje ir privertė Daniją pasirašyti taiką.

1700 m. lapkričio mėn. su kariuomene išsilaipino Estijoje, prie Narvos sumušė didesnę Rusijos kariuomenę. 1701 m. pradėjo kovos veiksnius prieš Abiejų Tautų Respubliką ir Saksonijos valdovą Augustą II. Prie Rygos įveikęs Saksonijos kariuomenę įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką, kuri formaliai antišvediškai koalicijai nepriklausė. Buvo užimti Skuodas, Kėdainiai, Kaunas, Vilnius.

Fredrikshaldo tvirtovė

1702 m. įžengė į Lenkiją, prie Klišovo sumušė saksų-lenkų kariuomenę, vadovaujamą Augusto II-ojo. 1704 m. privertė Augustą II-ąjį atsisakyti Abiejų Tautų Respublikos sosto vaivados Stanislovo Leščinskio naudai. 1706 m. puolė Saksoniją, privertė Augustą II oficialiai atsisakyti sosto ir pasitraukti iš karo. Sustiprinęs kariuomenę 1707 m. sugrįžo į Abiejų Tautų Respubliką, iš kur išvijo Rusijos kariuomenę.

Ketindamas užimti Maskvą įžengė į Rusijos teritoriją, 17081709 m. žiemą praleido Ukrainoje. Jo žygis į Rusiją baigėsi pralaimėjimu Poltavos mūšyje 1709 m. Pasitraukė į Osmanų imperiją, iki 1713 m. rezidavo Benderuose (dab. Tighina, Moldavija). Padedamas būsimo karaliaus tėvo Stanislovo Poniatovskio 1710 m., 1711 m. ir 1712 m. įkalbinėjo Turkiją pulti Abiejų Tautų Respubliką, bet kiekvienąkart netrukus būdavo sudaroma taika. Bandė įkalbėti Turkijos sultoną skelbti karą Rusijai.

Pergalė prie Narvos

1714 m. rudenį raitas per Vengriją ir Vokietiją per 14 dienų nujojo apie 2200 km ir pasiekęs Štralzundą, 1715 m. parvyko į Švediją. Nepaisydamas šalyje stiprėjančio nepasitenkinimo karu, nes didėjo mokesčiai ir rinkliavos kariuomenei, kariavo toliau. Paleido Riksdago sesiją, valdė padedamas patikimų patarėjų. Vienas jų, G. H. von Gortzas, 1718 m. pradėjo derybas su Rusija.

1718 m. puolė Danijai priklausančią Norvegiją. Mirtinai (sklido gandai, kad savų) pašautas per Fredrikshaldo tvirtovės apsiaustį.

Buvo paskutinis absoliutinis Švedijos monarchas. Nors buvo itin gabus ir energingas karvedys, patyrė pralaimėjimą, po kurio Švedija prarado Europos didžiosios valstybės statusą. [1]

Karolis XII
Smulkesnė šaka Cveibriukeno atšaka
Gimė: 1682 birželio 17 d. Mirė: 1718 lapkričio 30 d.
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Karolis XI
Švedijos karalius
16971718
Vėliau valdė
Ulrika Eleonora
kaip Švedijos karalienė regentė
Anksčiau valdė
Karolis XI
kaip Bremeno kunigaikštis ir Verdeno princas
Bremeno kunigaikštis ir Verdeno princas
1697-1718
(nuo 1712 m., okupavus Danijai, nebevaldė)
Vėliau valdė
Ulrika Eleonora
kaip Bremeno kunigaikštienė ir Verdeno princesė

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ragnhild Hatton, Charles XII. London, 1968.
  • Peter From, Karl XII: s död – gåtans lösning (2005)
  • Gunnar Grenander, „Karl XII:s död. Ett ögonvittnes berättelse bekräftas“, Meddelanden från Armémuseum 1988
  • Frans G. Bengtsson, Karl XII: s levnad (1935-36)
  • Voltaire, Carl XIIs historia (1731)
  • Bengt Liljegren, Karl XII: En biografi (2000)
  • Rolf Uppström, Mysteriet Karl XII: s död (1994)
  • Rolf Uppström, "Vilken sorts kula ändade Karl XII:s liv? ", Karolinska förbundets årsbok 2006
  • Arthur Stille, Carl XII: s fälttågsplaner 1707–1709 (1908)
  • Harald Hjärne, Karl XII: Omstörtningen i Östeuropa 1697–1703 (1902)
  • Albert Sandklevs m. fl. „Carl XII:s död“ (1940)
  • Karolinska förbundets och Stig Jägerskiölds m. fl. „Sanning och sägen om Karl XII död“ (1941)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karolis XII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 472 psl.