Frederikas III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Frederikas III
Frederik III.jpg
Frederikas III
Blason Grand-duché d'Oldenbourg (Grandes armes).svg
Oldenburgai
Gimė: 1609 m. kovo 18 d.
Haderslevas
Mirė: 1670 m. vasario 9 d. (60 metų)
Kopenhaga
Tėvas: Kristijonas IV
Motina: Ana Katerina Branderburgietė
Sutuoktinis(-ė): Sofija Amalija Braunšveig
COA of Denmark.svg
Danijos karalius
Valdė: 16481670 m.
Pirmtakas: Kristijonas IV
Įpėdinis: Kristijonas V
Commons-logo.svg Vikiteka: Frederikas IIIVikiteka

Frederikas III (dan. Frederick III, 1609 m. kovo 18 d. Haderslevas – 1670 m. vasario 9 d. Kopenhaga) – 1648–1670 m. Danijos ir Norvegijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Frederikas III jaunystėje
Frederikas III su žmona Sofija Amalija Braunšveig

Kilęs iš Oldenburgų dinastijos. Tėvas Kristijonas IV, motina Ona Kotryna Brandenburgietė. 1643 m. vedė Braunšveigo-Liuneburgo princesę Sofiją Ameliją, su kuria gimė sūnus Kristijonas V, dukterys Ana Sofija, Frederika Amalija, Vilhelmina Ernestina, Jurgis, kurio žmona 1683 m. tapo Anglijos karalienė Ona Stiuart, duktė Ulrika Eleonora, 1680 m. ištekėjusi už Švedijos karaliaus Karolio XI ir Darata, mirusi maža.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Po pralaimėto 16571658 m. karo su Švedija neteko Skonės, Blekingės, Halando ir kitų valdų. Kai kurias jų atgavo laimėjęs 1658–1660 m. karą. Remiant miestiečiams, kuriems 1658 m. suteikė privilegijų, dvasininkams bei kariuomenei 1660 m. Danijoje įvesta absoliutinė monarchija, kuri įtvirtinta 1665 m. Lex Regia.[1]

Palaidotas Roskildės katedroje.

Frederikas III
Oldenburgai
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Kristijonas IV
COA of Denmark.svg
Danijos karalius
16481670
Po to:
Kristijonas V
Prieš tai:
Kristijonas IV
Coat of arms of Norway.svg
Norvegijos karalius
16481670
Po to:
Kristijonas V

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Frederikas III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 241 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]