Narva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis yra apie miestą. Apie upę žiūrėkite: Narva (upė).
Narva
est. Narva
   Narva vapp.svg      Flag of et-Narva.svg   
Narva1.jpg
Narvos pilis

Narva
59°22′30″N 28°11′50″E / 59.375°N 28.19722°E / 59.375; 28.19722 (Narva)Koordinatės: 59°22′30″N 28°11′50″E / 59.375°N 28.19722°E / 59.375; 28.19722 (Narva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Estijos vėliava Estija
Apskritis: Rytų Viru apskritis
Gyventojų (2004): 67 355
Plotas: 84,54 km²
Tankumas (2004): 797 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: NarvaVikiteka
Kirčiavimas: Nárva
Centrinis transporto žiedas

Narva – miestas šiaurės rytų Estijoje, Rusijos pasienyje, Narvos upės dešiniajame krante, priešais Rusijos miestą Ivangorodą. XIII-XV a. Narvos pilis, miesto įtvirtinimai (bastionai), Narvos rotušė, miesto parkas, išsidėstęs palei Narvos upę.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą Narvos gyvenvietė minima 1171 m. Naugardo metraščiuose. 12201346 m. priklausė Danijai. XIII a. svarbi pasienio tvirtovė, nuo XIV a. prekybos centras. 1347 m. Narvos tvirtovė ir miestas tapo Livonijos ordino valdomis. 1492 m. Rusijos kunigaikštis Ivanas III, priešais Narvos pilį pastatė Ivangorodo (est. Jaanilinn) tvirtovę. 1555 m. Narvos pilį užėmė rusai, tačiau nuo 1581 m. buvo kontroliuojama Švedijos. Per 17001721 m. Šiaurės karą 1700 m. lapkričio 30 d. Narvos mūšyje apie 10 000 žmonių Švedijos kariuomenė sumušė daugiau kaip 30 000 Rusijos kariuomenę, bet 1704 m. rusai vėl užėmė Narvą. Pagal 1721 m. Ništato taiką pilis atiteko Rusijos imperijai. 1704 m. rugpjūčio 30 d. joje pasirašyta Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos Narvos sutartis. Pastačius Kronštatą ir Sveaborgą Narva prarado reikšmę kaip tvirtovė.

1918 m. kovo mėn. miestą užėmė Vokietijos kariuomenė, 1918 m. lapkričio mėn. bolševikai, kurie čia paskelbė Estijos tarybinę respubliką. 1919 m. sausio mėn. Narvą atkovojo Estijos kariuomenė. 1944 m. vasario–rugsėjo mėn. dėl Narvos kovojo Nacių Vokietijos ir TSRS kariuomenės, miestas labai nukentėjo nuo oro antskrydžių. 1944 m. Ivangorodas su aplinkinėmis dešiniakrantėmis teritorijomis atskirtas nuo Narvos ir perduotas Rusijos Federacijai. Pokario metais mieste apsigyveno daug rusakalbių.[1]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Žymiausi architektūros paminklai:

  • Hermano tvirtovė, statyta XIV–XVI a., restauruota XX a. pabaigoje, architektai H. Potis ir I. Vytsu.
  • Bastionų fragmentai, XVI–XVII a.
  • Barokinė rotušė, pastatyta 1671 m., architektas J. Teufelis, sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, atstatyta 1963 m.
  • Šv. Aleksandro bažnyčia, 1884 m., architektas O. Hipijus.
  • Kristaus prisikėlimo bažnyčia, 1898 m., architektas P. Alishas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Narva – svarbus Estijos pramonės centras. Estijos šiluminė elektrinė (1600 MW) ir Pabaltijo šiluminė elektrinė (1620 MW), kūrenamos Kohtla Jervėje išgaunamais degiaisiais skalūnais. Šalia miesto yra 125 MW Narvos hidroelektrinė ant Narvos upės. Tekstilės, medienos apdirbimo, maisto, mašinų, chemijos, statybinių medžiagų pramonė.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Net 84,41 % Narvos gyventojų – rusai, be to dar yra nemažai ukrainiečių, baltarusių ir kt., čia atvykusių daugiausia vykdant „broliškų statybų“ projektą, statant šiluminę elektrinę. Tik 6 % miesto gyventojų yra estai. Narvoje yra Tartu universiteto filialas.

Miestai-partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 72 psl.