Gustavas VI Adolfas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gustavas VI Adolfas
Švedija
Švedija
Švedijos karalius
Gustaf VI Adolf av Sverige som kronprins.jpg
Bernadotai
Bernadotai
Dinastija Bernadotai
Visas vardas: Oskar Fredrik Vilhelm Olaf Gustaf Adolf
Gimė: 1882 m. lapkričio 11 d.
Stokholmas
Mirė: 1973 m. rugsėjo 15 d. (90 metų)
Helsingborgas
Tėvas: Gustavas V
Motina: Viktorija Badenietė
Sutuoktinis(-ė): Margarita (v. 1905 m. - m. 1920 m.)
Luiza Mountbaten (v. 1923 m. - m. 1960 m.)
Vaikai:

Princas Gustavas Adolfas
Princas Sigvardas
Princesė Ingrida, Danijos karalienė
Princas Bertilis
Karolis Johanas Bernadotas

Švedija
Švedija
Švedijos karalius
Valdė: 19501973
Karūnavimas: 1973 m. rugsėjo 15 d.
Pirmtakas: Gustavas V
Įpėdinis: Karolis XVI Gustavas
Commons-logo.svg Vikiteka: Gustavas VI AdolfasVikiteka

Gustavas VI Adolfas (šved. Oskar Fredrik Vilhelm Olaf Gustaf Adolf, 1882 m. lapkričio 11 d. Stokholmas – 1973 m. rugsėjo 15 d. Helsingborgas) – 19501973 m. Švedijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gustavas Adolfas su savo broliu Vilhelmu 1885 metais

Kilęs iš Bernadotų dinastijos. Tėvas Vesterboteno kunigaikštis princas Gustavas V, vaikaitis Karolis XVI Gustavas.

Tiesioginės įtakos valstybės valdymui neturėjo. Jam karaliaujant pradėta rengti konstitucinė reforma, nauja konstitucija priimta 1975 m., jau po jo mirties. Domėjosi botanika ir archeologija, nuo 1953 m. tapo Britų akademijos garbės narys. Jo pastangomis surengtos archeologijos ekspedicijos Graikijoje, Italijoje, Kipre, Kinijoje, kasinėjimuose aktyviai dalyvavo ir pats. Jo dėka įsteigtas mokslinius tyrimus finansuojantis Humanitarinių mokslų fondas, daug metų buvo jo pirmininkas. Garsėjo kaip kinų meno žinovas ir kolekcininkas.[1]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Švedija. Informacinis leidinys. Stokholmas, 2002 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gustavas VI Adolfas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 748 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]