Andrusovo paliaubų sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Teritorijos, kurių ATR neteko pasirašiusi sutartį

Andrusovo paliaubų sutartisATR ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės sutartis, pasirašyta 1667 m. sausio 30 d. Andrusovo kaime netoli Smolensko. Ši ir Amžinosios taikos sutartis 1686 m. užbaigė 1654-1667 metų ATR-Maskvos karą.

Derybos[taisyti | redaguoti kodą]

1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Sutartį pasirašė iš ATR pusės – Jurgis Hlebavičius, iš MDK – Afanasijus Ordin-Naščiokinas.

Sutarties sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

Numatyta:

  • 13,5 metų trukmės paliaubos, kurių metu šalys turi sutarti „Amžinosios taikos“ sąlygas;
  • ATR oficialiai Maskvai perdavė Smolenską, Černigovo vaivadiją, Starodubo pavietą, Seversko žemę, taip pat pripažino prijungimą prie MDK kairiakrantės Ukrainos;
  • Maskva atsisakė užkariavimų LDK teritorijoje;
  • dešniakrantė Ukraina ir šiandienos Baltarusijos teritorija liko ATR;
  • Kijevas perduotas Maskvai dvejų metų laikotarpiui (nors ši jį išlaikė ir įtvirtino kaip savą 1686 m. Amžinosios taikos sutartimi, mainais sumokėdama 146 tūkst. rublių);
  • Zaporožės kazokai perėjo į bendrą valdymą ir bendrą tarnavimą prieš žengiančias basurmanų pajėgas;
  • šalys sutarė padėti kazokams, jeigu ukrainiečių žemės (valdomas MDK ar ATR) pultų Krymo totoriai;
  • specialiuose straipsniuose nustatyta tvarka dėl kalinių sugrąžinimo, religinio turto ir žemių atribojimo;
  • garantuota prekybos laisvė tarp Maskvos ir ATR, o taip pat pasiuntinių diplomatinis imunitetas.