Padujos universitetas

Padujos universitetas it. Università degli Studi di Padova
Palacco Bo – istorinis universiteto pastatas
Įkurtas	1222 m.
Tipas	valstybinis
Rektorius	Rozario Riccuto (it. Rosario Rizzuto)
Studentų	59 279 (2017 m.)
Vieta	Paduja, Italija
Svetainė	https://www.unipd.it/

Padujos universitetas (it. Università degli Studi di Padova; lot. Universitas Studii Paduani) – aukštoji mokykla šiaurės rytų Italijos mieste Padujoje, vienas garsiausių universitetų šalyje ir pasaulyje.

Įkurtas 1222 m. ir šiuo metu yra tarp seniausių Europos universitetų (Italijoje senesni tik Bolonijoje ir Modenoje). Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytas Universiteto botanikos sodas. Ši aukštoji mokykla kartu su Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Vilniaus universitetais įeina į ARQUS universitetų aljansą.^[1]^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1595 m. įkurtas *Anatominis teatras* šiuo metu yra pats seniausias tarp tokio tipo įstaigų Europoje

Susikūrė kaip „Universitas scholarium“, laisva studentų korporacija. Studentai pagal etninius-geografinius kriterijus buvo suskirstyti į „Nationes“: Cismontanes (italai) ir Ultramontanes (užsieniečiai). Abi grupes valdė 1 arba 2 rektoriai, kasmet renkami studentų. Nuo seno universitete studijuota teisė, ilgą laiką buvęs pagrindiniu dalyku, iki kol įsivyravo laisvieji menai. Tada susikūrė 2 universitetai – Juristų universitetas (Universitas iuristarum) bei Artistų universitetas (Universitas artistarum'), kiekvienas su savo rektoriumi, Statutais ir administracine prievarta.

1592 m. studentai iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susijungė į bendriją Natio Polonica, užvedė registracijos knygą. Bendrijos nariai nusprendė Šv. Antano Paduviečio bazilikoje įkurti atskirą koplyčią su kripta, kuri 1607 m. buvo pašventinta Šv. Stanislovo vardu.^[3]

1678 m. birželio 25 d. pirmoji moteris (Elena Lucrezia Cornaro Piscopia) įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Auklėtiniai (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikalojus Kopernikas (1473—1543) – lenkų matematikas ir astronomas;
Pranciškus Skorina (1485 (1490 ?)–1540 (1551 ?)) – LDK spaustuvininkas;
Jonas Kristupas Naruševičius (? – 1663) – LDK valstybės veikėjas;
Jonušas Skuminas Tiškevičius (1572–1642) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
Kristupas Rudamina-Dusetiškis (? – 1655) – LDK valstybės veikėjas;
Janas Zamoiskis (1542–1605) – didysis karūnos etmonas (studentas, vėliau šio Universiteto rektorius);
Jonas Karolis Kopecas (apie 1633–1681) – ATR valstybės veikėjas;
Martynas IV (po 1210–1285) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646) – Žemaitijos generalinis seniūnas;
Tomas Sapiega (iki 1598–1646) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Jonas Jurgis Radvila (1588–1625) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
Jonas Stanislovas Sapiega (1589–1635) – Lietuvos didysis maršalka;
Ostapas Valavičius (apie 1520–1587) – vienas iš Lietuvos Statuto autorių;
Andrius Povilovičius Sapiega (apie 1560–iki 1621) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Jurgis Jonas Vandalinas Mnišekas (m. 1693) – Voluinės vaivada;
Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1673–1736) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (apie 1625–1662) – LDK karinis veikėjas;
Sikstas IV (1414–1484) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
Kristupas Sapiega (1590–1637) – LDK valstybės veikėjas;
Kristupas Mykolas Sapiega (1607–1631) – LDK valstybės veikėjas;
Grigalius XIV (1535–1591) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
Tomas Kazimieras Sapiega (1621–1654) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
Jonas Radvanas (apie XVI a. vid.–1592) – LDK Renesanso epochos poetas;
Aleksandras Kazimieras Sapiega (1624–1671) – Romos katalikų bažnyčios ir LDK valstybės veikėjas.