Aseksualumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aseksualumas arba aseksualizmas – būsena ar apsisprendimas žmonių, kurie neturi arba turi silpną seksualinį potraukį.

Diskusijos[taisyti | redaguoti kodą]

Aseksualumas skiriasi nuo antiseksualumo. Nors aseksualai gali turėti daug bendro su antiseksualais, tačiau aseksualai neturi teigiamo/neigiamo požiūrio į seksą. Taip pat aseksualumo nereikia painioti su fiziniu nepajėgumu atlikti lytinį aktą ir pratęsti giminę.

Kai kurie mano, kad aseksualumas yra seksualinis sutrikimas. Tam tikrais atvejais sekso atsisakymas gali būti sukeltas panašių priežasčių, bet šiuolaikinė medicina pripažįsta, jog aseksualumas nėra patologija bei yra nekenksmingas fizinei ir psichinei sveikatai. Tai patvirtina ir dauguma žmonių, vadinančių save aseksualais. Jeigu aseksualumas nesukelia kokių nors kančių, tai negalima jo priskirti medicininiams ar emociniams sutrikimams. Iki šiol vyksta diskusijos dėl to, ar galima laikyti aseksualumą ketvirta seksualine orientacija. Nėra vieningos nuomonės apie tai, ar aseksualu gali vadinti save tik tas, kas visai neturi lytinio potraukio. Daugelis mano, jog tam tikro supratimo ribose aseksualas gali turėti silpnai išreikštą lytinį potraukį.

Aseksualumas Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Rusakalbiame internete egzistuoja Rusijos aseksualų bendrija (AVENru), kuri atsirado Asexual Visibility and Education Network (AVEN) dėka. Kaip anglakalbės AVEN taip ir rusakalbės AVENru bendrijos tikslas yra aseksualų ir kitų žmonių, artimų jiems savo pasaulėjauta sąjunga, o taip pat informacijos apie aseksualus ir aseksualumą skleidimas visame pasaulyje.

Reikia patikslinti, jog AVEN – tai ne tik aseksualai, bet ir tie, kam artima ar idomi aseksualumo tema.

Tyrinėjimai[taisyti | redaguoti kodą]

Aseksualumas buvo mažai tyrinėtas, o tie tyrimai, kurie buvo atlikti, teigia, kad jis ne mažiau paplitęs kaip, pavyzdžiui, homoseksualumas (Bogart, 2005). Tyrimai, atlikti su avimis, parodė, kad apie 2-3% tirtų individų neturi jokio akivaizdaus susidomėjimo poravimusi su bet kokios lyties individais. Kituose tyrimuose, atliktuose su žiurkėmis ir pelėnais, iki 12 % patinų nerodė susidomėjimo patelėmis. Jų tarpusavio santykių su kitais patinais tyrinėjimų nėra, nors šie tyrimai yra svarbūs nagrinėjant aseksualumo klausimą (Vestfal, 2004).

Gyvūnų klasė verpetės Bdelloidea, yra 100% aseksuali jau 40 (ar net 80) mln. metų. Šia klasę sudaro tik patelės, besidauginančios partenogeneze. Verpečių Bdelloidea yra 360 rūšių.

Apklausoje apie seksualumą, atliktoje Didžiojoje Britanijoje 1 % respondentų atsakė, kad jie niekada niekam nejautė jokio seksualinio potraukio (Bogert, 2004). Kinsi institutas taip pat atliko apklausą šia tema ir padarė išvadą, jog aseksualams daugiau būdingas silpnas seksualinis potraukis negu stiprus seksualumo slopinimas (Prauz ir Grechem, 2002).

Lytinio pasitenkinimo nepatyrė trečdalis moterų, apklaustų H. Malevska Lenkijoje. 44% iš 2000 moterų, apklaustų S. Schnabl Vokietijoje, nepatyrė orgazmo ar patyrė jį labai retai. Z.V. Rožanovskos duomenimis iš 412 moterų, reguliariai gyvenusių lytinį gyvenimą ne mažiau kaip 3 metus, retkarčiais patyrė orgazmą 27,4%, niekada nepatyrė 18% moterų.

Prieš 2 metus vykusiose apklausose 11% Rusijos moterų ir 7,2% vyrų sąmoningai vengė intymaus artumo. Šie duomenys buvo gauti iš autoritetingo Europos instituto, kuris tiria šiuolaikinių šeimyninių santykių ir santuokos problemas. Tarp apklaustųjų buvo 5,2% sutuoktinių porų, kurie pareiškė, jog susilaiko nuo artumo ir daugiau kaip pusė jaučiasi laimingi. Išsilavinusių žmonių tarp jų žymiai daugiau negu tų, kurie baigė tik vidurinę mokyklą.

Tokius pat skaičius tyrinėtojai gavo Vakarų Europoje, išskyrus Ispaniją ir Italiją, anksčiau analogiški rezultatai buvo gauti ir JAV.

Variantai[taisyti | redaguoti kodą]

Aseksualumas nesusijęs su noru turėti ar neturėti vaikų. Aseksualai, kurie nori turėti vaikų, gali atlikti lytinį aktą dėl apvaisinimo, taip pat jie gali pasirinkti dirbtinį apvaisinimą ar įvaikinimą.

Aseksualus galima skirstyti į tuos, kurie niekada neturėjo lytinio potraukio ir į tuos, kurie jo atsikratė slopinimo ar susilaikymo būdu. Aseksualumas nėra tas pats, kas susilaikymas nuo lytinio aktyvumo. Aseksualumo negalima tapatinti su celibatu. Dauguma aseksualų turi lytinius santykius dėl socialinių prietarų poveikio, dėl giminės tęsimo, dėl to, jog stengiasi patenkinti partnerio norą. Žmonės, kurię laikosi celibato ne visais atvejais yra aseksualai.

Aseksualumas ir religija[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma tikėjimų laiko aseksualumą aukštesne dvasine būsena, tiesiogiai susiedami švaros ir skaistumo sampratas su sekso ir seksualinių nuodėmingų minčių nebuvimu. Budistų nirvana yra aseksuali, nes ji reiškia išsilaisvinimą nuo visų norų. Kai kurie aseksualai mano, kad seksualinių norų nebuvimas daro juos labiau dvasingais ir laiko tai pačia aukščiausia dvasine pozicija. Šiais laikais aseksualumas paprastai nesusiduria su religiniu nepritarimu.

Aseksualumas mene[taisyti | redaguoti kodą]

Sprendžiant pagal viską, garsusis Konano Doilio Šerlokas Holmsas buvo aseksualus, o taip pat kita įžymi Agatos Kristi personažė mis Marpl taip pat buvo aseksuali. Aplamai anglų klasikinėje literatūroje galima sutikti nemažai personažų, besielgiančių pakankamai aseksualiai.

Hario Harisono ir Marvino Li Minski mokslinės fantastikos romane „Pasirinkimas pagal Tiuringą“ pagrindinis herojus įveikia seksualinį potraukį ir tampa aseksualu.

Mokslinės fantastikos apysakoje „Distresas“ (1995) Iganas Gregas aprašo 22 – ojo amžiaus pasaulį, kur aseksualumas yra pripažintas lytine orientacija.

Aleksandro Chodorovskio Metabaronienė Agora buvo aseksuali.

Vienas iš pagrindinių Kurto Voneguto herojų „Deadeye Dick“ (1982) buvo aseksualas dėl vaikystėje patirtos traumos.

Aseksualumas būdingas vienam iš pagrindinių amerikiečių filmo „Trasa 60“ personažų misteriui O.Ž. Grantui.

Įžymūs aseksualai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]