Echoskopija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Medicinoje naudojamas echoskopas

Echoskopija (gr. ēchō 'aidas' + skopeō 'žiūriu') – tyrimo metodas (kitaip dar vadinamas ultragarsiniu tyrimu), ultragarso bangų atspindžio nuo įvairių organų registravimas.

Echoskopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Echoskopavimas atliekamas echoskopu – ultragarsiniu davikliu iš bario titanato arba kitų pjezokristalų, kurie, veikiami elektros srovės, spinduliuoja ultragarso bangas. Per sekundę įrenginys sukuria 300–1000 impulsų ir ultragarso bangų energija nukreipiama į audinį. Susidūrusios su audiniu arba skysčiu, bangos atsispindi ir grįžta į bangų daviklį, paverčiamos el. impulsais ir registruojamos registravimo aparatu (oscilografu).

Panaudojimas medicinoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taikoma diagnostikoje, siekiant nustatyti organų ar jų dalių struktūrą, būklę, esamas ligas. Iš ultragarso bangų, atsispindėjusių nuo gyvo organizmo, sužinoma apie jo audinių tankį, struktūrą, erdvinę padėtį; jos parodo svetimkūnius, tulžies ir inkstų akmenis, cistas, navikus. Dėl plataus panaudojimo echoskopija taikoma įvairiose medicinos srityse:

Medicinos sritis Panaudojimas
Kardiologija Širdies būklės, mechaninės veiklos ir pakitimų stebėjimas, ligų (pvz., miokardo infarkto, endokardito) diagnozė; kraujagyslių ligų nustatymas.
Akušerija Galima stebėti vaisiaus augimą, diagnozuoti apsigimimus: smegenų dangalų pažeidimą, įgimtą širdies ydą, inksto pakitimus, hidrocefaliją (smegenų vandenę) ir kt.
Neurologija Kraujo cirkuliacijos nerviniuose audiniuose stebėjimas. Nervų ligų nustatymas.
Urologija Lytinės ir šlapimo sistemos ligų (pvz., inkstų akmenligės) diagnozei.
Traumatologija Potrauminiams pažeidimams vidaus organuose aptikti, nustatyti, ar reikia atlikti sudėtingesnius tyrimus (pvz., arteriografiją, širdies kateterizavimą)

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Echoskopijai nenaudojami Rentgeno spinduliai, todėl echoskopija nepavojinga, neturi jokių pašalinių reiškinių, tinka tirti nėščiąsias. Echoskopinė procedūra saugi ir vaisiui, ir motinai.

Privalumai ir trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimo privalumai:

  • Veiksmingas tiriant minkštuosius audinius ir organus
  • Echoskopijos vaizdai gaunami realiu laiku
  • Tai nekenksmingas tyrimas, ultragarso spinduliuotė – ne jonizuojanti
  • Greitai atliekama
  • Pigu, lyginant su kitais tyrimais (pvz., magnetinio rezonanso tyrimu)

Tyrimo trūkumai:

  • Atliekant pilvo organų tyrimą žarnyne negali būti dujų – pro jas prastai skverbiasi ultragarsas
  • Echoskopijos rezultatai laibai priklauso nuo gydytojo patirties
  • Labai riboti plaučių ir kaulų tyrimai

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medicinos enciklopedija 1; A.Baubinienė, A.Dembinskas, V.Grabauskas, V.Gurauskas, P.Kaltenis, A.Mickis, B.Padegimas, S.Pavilionis, A.Praškevičius, A.Raugalė, E.Razgauskas, J.Tamulaitienė, A.Venckauskas, A.Žiugžda; 1991 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]