Valdomai
| Valdomai | ||
|---|---|---|
  Valdomai |
||
| 56°05′02″š. pl. 23°19′30″r. ilg. / 56.084°š. pl. 23.325°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gruzdžių seniūnija | |
| Gyventojų | 27 | |
Valdomai (arba Valdamai, Veldamai) – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 17 km į šiaurę nuo Šiaulių. Kaimą iš pietvakarių, vakarų ir šiaurės juosia 1971 m. šiauriau kaimo užtvenktas Vilkvedžio upelis. Seniūnaitijos centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie kaimo buvo žiemgalių VIII–IX a. plokštinis Valdomų kapinynas, jo vieną kapą 1955 m. tyrė archeologas Julius Naudužas. 1962 m. žinia apie naujus kapinyno radinius kasant žvyrą vėl pasiekė Šiaulių Aušros muziejų, bet tik 1963 m. vasarą kapinyną apžiūrėjo Vladas Zdzichauskas ir Adolfas Nezabitauskas. Jie rado išverstus kapo radinius – smeigtukus su grandinėlėmis, antkakles, apyrankes, peilį. Kasant pamatus karvidei rasta geležinių ietigalių bei kitų radinių, kurie į muziejų nepateko. 1963 m. spalio 7 d. Lietuvos istorijos institutas atsiuntė ekspediciją (Adolfas Tautavičius, Algimantas Merkevičius ir Vytautas Daugudis), kuri kapinyno kalnelį rado jau užstatytą fermų pastatais. tačiau vis tik archeologams šiaurinėje kalvos pusėje pavyko rasti ir ištirti 21 kapą, iš kurių tik 2 buvo sveiki. Nuosekliai kapinyno likučius tik 1989 m. ištyrė archeologė Birutė Salatkienė. Pietrytinėje kalvos pašlaitėje ji ištyrė 84 m² plotą ir aptiko 12 XVI–XVII a. kapų.[2]
LDK laikais kaimo žemės priklausė Šiaulių ekonomijai. Nuo 1791 m. kaimas priklausė Šiaulių valsčiui, nuo 1897 m. – Gruzdžių valsčiaus Meškuičių seniūnijai, nuo 1918 m. – Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Valdomų seniūnijos centras, nuo 1950 m. – Šiaulių rajono Gruzdžių apylinkės kaimas.[3] 1948 m. balandžio 16 d. įsteigtas pirmasis apylinkėse kolūkis „Tarybinis karys“, turėjęs 2809,3 ha žemės, 340 karvių ir 178 avis (pirmininkas Arnoldas Stilbis). 1953 m. kovo 1 d. Gruzdžių apylinkės kolūkiai sujungti į kolūkį „Komunizmo rytas“,[4] kuris vėliau tapo Gruzdžių tarybinio ūkio – technikumo pagrindu.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1897–1915 m. | Meškuičių seniūnija, Gruzdžių valsčius, Kauno gubernija |
| 1915–1918 m. | Šiaulių apskritis |
| 1919–1945 m. | Valdomų seniūnija, Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis |
| 1950–1995 m. | Gruzdžių apylinkė, Šiaulių rajonas |
| nuo 1995 m. | Gruzdžių seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašymo metu kaime buvo 23, dvare – 6 ūkiai.
 | |||||||
| 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1987 m.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 131 | 232 | 118 | 122 | 89 | 78 | ||
| 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | ||
| 65 | 67 | 43 | 27 | - | - | ||
| |||||||
Pastaba: 1923 m. surašymo gyventojų skaičius – kaimo ir dvaro kartu sudėjus.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1898 m. gimė 1934–1944 m. Gruzdžių valsčiaus viršaitis Stasys Motūzas.
- 1908 m. gimė vienas tarybinių represijų organizatorių ir vykdytojų Fridis Krastinis.
- 1921 m. gimė dailininkas Antanas Krištopaitis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Birutė Salatkienė. Valdomų kapinynas. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
- ↑ Arūnas Gumuliauskas. Kolektyvizacija Gruzdžių valsčiuje. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
- ↑ Šiaulių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Valdomai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 667 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Valdomai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 434
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GRUZDŽIAI – 5,6 km | Dimšiai – 1,4 km | Taurakiai – 3,2 km |
| |||||||
| Jauneikiškės – 2,3 km |
|
Tamošiūnai (Šiauliai) – 4,4 km | |||||||||
| Daujočiai (Šiauliai) – 2,5 km KURŠĖNAI – 22 km |
Račiai (Šiauliai) – 3,4 km ŠIAULIAI – 17 km |
Strazdai (Gruzdžiai) – 4,1 km | |||||||||
