Grajevo istorijos kalendorius

Grajevo istorijos kalendorius – su Grajevo (Lenkija) istorija siejamos svarbiausios datos.

Kalendorius

Iki XV a.

• Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai.
• Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai.
• Nuo 1138 m. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei.

1426-1540 metai

• 1426 m. liepos 22 d. – pirmą kartą paminėta Graivos (Grajwa) gyvenvietė, kurios pavadinimas tikėtina kilęs nuo Graivų ežero;
• 1434 – kunigaikščiui Boleslavui IV suteikta 60 valakų žemės gyvenvietės apylinkėse;
• 1472 m. lapkričio 23 d. – gyvenvietę nusipirko Jonas iš Bialovežo, gyvenvietė pradėta vadinti Grajw;
• 1478 m. vasario 8 d. – Jonas iš Bialovežo pastatė medinę bažnyčią;
• 1479 m. liepos 14 d. – įkurta Grajevo Švč. Trejybės parapija;
• 1494 m. mieste pradėjo dirbti įvairūs amatininkai. Mieste gyveno 24 šeimos;
• 1527 m. mirė vaikų neturėjęs Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis, po kurio mirties miestą pradėjo valdyti Lenkijos karaliai.

1540-1869 metai

• 1540 m. liepos 12 d. – karalius Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises ir gyvenvietė tapo miestu;
• 1545 – šalia miesto pastatytas pasienį tarp Prūsijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mazovijos žymintis akmuo, kuris stovi iki šių laikų;
• XVII a. pirmą kartą pradėtas naudoti suslavintas miesto pavadinimas Grajewo;
• 1676 m. po Švedų tvano mieste gyveno 35 žmonės;
• 1688 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia;
• 1692 m. miestą pradėjo valdyti Vilčevskių šeima;
• 1723 m. kilo gaisras, po jo pastatyta nauja medinė bažnyčia;
• 1777 m. mieste buvo 43 namai ir gyveno 258 gyventojai;
• 1794 m. Kosciuškos sukilimo metu šalia miesto įvyko mūšis;
• 1800 m. mieste buvo 23 namai ir 218 gyventojų;
• 1810 m. įkurtos kapinės;
• 1812 m. gruodžio 9 d. mieste pašte buvo apsistojęs Napoleonas;
• 1818 m. pastatyta muilo ir žvakių gamykla;
• 1829 m. per miestą nutiestas grįstas kelias Varšuva-Sankt Peterburgas;
• 1831 m. gegužės 29 d. šalia miesto 1831 m. sukilimo metu įvyko mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos kariuomenės;
• 1837 m. pastatyta bažnyčios varpinė;
• 1839 m. miesto kapinėse pastatyta Vilčevskių šeimos koplyčia;
• 1862 m. mieste gyveno 1724 judėjai, 554 katalikai ir 28 protestantai, stovėjo 91 medinis namas ir 7 mūriniai;
• 1863 m. 1863 m. sukilimo metu mieste ir miesto apylinkėse įvyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės kautynės;
• 1864 m. miesto valdytojais tapo Voičinskių šeima;
• 1869 m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės ir gyvenvietė tapo kaimu.

1869-1939 metai

• 1873 – per miestą nutiestas geležinkelis Brestas-Karaliaučius;
• 1880 – mieste buvo 176 namai ir 3800 gyventojų;
• 1882 – pastatyta Grajevo Švč. Trejybės bažnyčia;
• 1882-1890 m. pastatytos vyno ir stiklo gamyklos;
• 1894 - pastatytos Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės;
• 1895 m. kareivinės pavadintos Grigorijaus Potiomkino vardu;
• 1900 m. įkurtas savanorių ugniagesių padalinys;
• 1914 m. rugsėjo 15 d. Vokietijos imperijos kariuomenė užemė miestą;
• 1918 m. vokiečiai perkelė apskrities centrą iš Ščučino į Grajevą;
• 1918 m. lapkričio 12 d. miestą pradėjo valdyti nepriklausoma Lenkijos respublika;
• 1919 m. vasario 4 d. gyvenvietė atgavo miesto teises;
• 1919 m. įkurta vidurinė mokykla;
• 1919 m. išrinktas pirmasis miesto meras Wacław Perlitz;
• 1921 m. rudenį mieste lankėsi Józef Piłsudski;
• 1922 m. pradėjo veikti elektrinė;
• 1925 m. mieste lankėsi Lenkijos prezidentas Stanisław Wojciechowski;
• 1929 m. rugsėjo 26 d. mieste lankėsi Lenkijos prezidentas Ignacy Mościcki;
• 1939 m. mieste gyveno 10,570 gyventojų, iš kurių 3846 žydai.

1939-1945 metai

• 1939 m. rugsėjo 1 d. miestą apšaudė Trečiojo Reicho kariuomenė;
• 1939 m. rugsėjo 6 d. – miestą užėmė Trečiasis Reichas;
• 1939 m. rugsėjo 28 d. – Trečiasis Reichas miestą perdavė Tarybų Sąjungai;
• 1940 m. vasario 10 d. – prasidėjo pirmasis žmonių trėmimas į Sibirą;
• 1940 m. balandžio 13 d. – antrasis žmonių trėmimas;
• 1941 m. birželio 21 d. – trečiasis žmonių trėmimas į Kazachstaną;
• 1941 m. birželio 22 d. – miestą užėmė Trečiasis Reichas;
• 1945 m. sausio 23 d. – miestą užėmė Raudonoji Armija.

1945-XXI a.

• 1989 m. birželio 27 d. – įkurta Grajevo Švč. Mergelės Marijos Gelbėtojos parapija;
• 2000 m. balandžio 12 d. - mieste lankėsi Lenkijos prezidentas Aleksander Kwaśniewski;
• 2000 m. spalio 1 d. – pašventinta Grajevo Švč. Mergelės Marijos Gelbėtojos bažnyčia;
• 2003 m. lapkričio 30 d. - pašventinta Grajevo Šv. Tėvo Pijaus parapija;
• 2007 m. gegužės 17 d. - mieste lankėsi Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslavas Kačinskis.

Literatūra

• na podstawie Kalendarium Grajewa Henryka Modzelewskiego (do roku 1997)
• Studia i materiały do dziejów powiatu grajewskiego. Pod red. M. Gnatowskiego i H. Majeckiego. Warszawa 1975
• Grajewo w XX wieku. Tomasz Dudziński, Krzysztof Sychowicz. Grajewo 2005