Janušas I Senasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Janušas I Senasis
Varšuvos kunigaikštystės, Čersko, Cechanuvo, Lomžos ir Palenkės žemių kunigaikštis
Janusz I Starszy seal 1376.PNG
POL COA Piastowie.svg
Piastų
Gimė: 1346 m.
Mirė: 1429 m. gruodžio 8 d. (~83 metai)
Čerskas
Tėvas: Semovitas III Mazovietis
Motina: Eufemia Opawska
Sutuoktinis(-ė): Ona Danutė
Vaikai:

Janušas Jaunesnysis
Boleslavas Janušovičius
Konradas Janušovičius

POL województwo mazowieckie COA 2002 - 2006.svg
Varšuvos kunigaikštystės kunigaikštis
Valdė: 1373 m. - 1429 m. (~56 metai)
Pirmtakas: Semovitas III Mazovietis
Įpėdinis: Boleslavas IV Varšuvietis
Herb Księstwa Czerskiego.PNG
Čersko žemės kunigaikštis
Valdė: 1381 m. - 1429 m. (~48 metai)
Pirmtakas: Semovitas III Mazovietis
Įpėdinis: Boleslavas IV Varšuvietis
Kiti titulai
POL Ciechanów COA.svg
Cechanuvo žemės kunigaikštis
Valdė: 1381 m. - 1429 m. (~48 metai)
Pirmtakas: Semovitas III Mazovietis
Įpėdinis: Boleslavas IV Varšuvietis
POL Łomża COA.svg
Lomžos žemės kunigaikštis
Valdė: 1381 m. - 1429 m. (~48 metai)
Pirmtakas: Lomžos žemė
Įpėdinis: Boleslavas IV Varšuvietis
POL województwo podlaskie IRP COA.svg
Palenkės kunigaikštis
Valdė: 1391 m. - 1429 m. (~38 metai)
Pirmtakas: LDK
Įpėdinis: LDK

Janušas I Senasis, Janušas I Varšuvietis (lenk. Janusz I Starszy, Janusz I Warszawski) (apie 1346 m. − 1429 m. gruodžio 8 d. Čerske) – Varšuvos kunigaikštystės kunigaikštis nuo 1373/1374 m. iki 1429 metų, 1381-1429 m. Čersko žemės, 1381-1429 m. Cechanuvo žemės, 1381-1429 m. Lomžos žemės ir 1391-1429 m. Palenkės kunigaikštis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mazovija 1381-1426 m.:

██ Zemovito IV žemės

██ Janušo I Senojo žemės

1373/1374 m. Janušas tapo Varšuvos kunigaikštystės kunigaikščiu. 1381 m. po tėvo Semovito III Mazoviečio mirties tapo Čersko, Cechanuvo ir Lomžos žemių kunigaikščiu. Nuo 1386 m. tapo Lenkijos karalystės vasalu.

Kai 1382 m. birželio 12 d. Jogaila atsiėmė iš Kęstučio Vilnių, o po poros mėnesių užėmė ir Trakų pilį, Kęstučio padėtis tapo kritiška. Janušas, į kurį Kęstutis buvo kreipęsis pagalbos, ne tik nepadėjo, bet, pasinaudodamas Lietuvoje kilusia sumaištimi, užėmė LDK pasienio sritis – Drohičiną ir Mielniką. Tuo pačiu smarkiai apnaikino Suražą, Bielską, Kamenecą, priartėjo prie Bresto, tačiau nedrįso jo pulti ir grįžo į Mazoviją.

Nerasdamas kitos išeities, 1382 m. pabaigoje Vytautas kreipėsi pagalbos į kunigaikštį. Janušas priėmė iš Krėvos pilies pabėgusį svainį, tačiau Palenkės jam grąžinti nesutiko. Pasižadėjo duoti mažą miestuką ir tai su sąlyga, kad jis pasikrikštytų. Vytautas nesutiko su tokiomis sąlygomis ir kreipėsi pagalbos į Kryžiuočių ordiną. 1410 m. nepaisant senyvo amžiaus kunigaikštis dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Tarp 1371-1379 m. vedė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio dukrą Oną Danutę, su kuria susilaukė trijų sūnų Janušo, Boleslavo ir Konrado. Iki jo mirties, žuvus visiems sūnums, visas žemes paliko savo vaikaičiui, sūnaus Boleslavo sūnui Boleslavui IV Varšuviečiui. Janušas buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedroje bazilikoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Małgorzata Wilska, Książę Janusz Starszy, Zamek Królewski w Warszawie, Warszawa 1986, ISBN 8370220002, 9788370220006