Kalninė eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Picea engelmannii
Kalninė eglė
Kalninė eglė (Picea engelmannii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Eglė
( Picea)
Rūšis: Kalninė eglė
( Picea engelmannii)
Binomas
Picea engelmannii
Parry ex Engelm., 1863

Kalninės eglės savaiminio paplitimo arealas

Kalninė eglė (lot. Picea engelmannii, angl. Engelmann Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis.

Kalninės eglės kankorėžiai
Kalninė eglė

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštis apie 25-45 m, retai iki 60 m, o aukščiausia kalninė eglė išmatuota 67,7 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,2 m, retai iki 2 m, o didžiausias išmatuotas skersmuo 2,2 m. Medžio laja siaurai kūginė. Spygliai 15-30 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, nusvirę, 4-8 cm ilgio, 1,5-3 cm pločio. Išlaiko iki -39.9°C šaltį.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami du porūšiai:

  • Picea engelmannii subsp. engelmannii
  • Picea engelmannii subsp. mexicana (Martínez) P.A.Schmidt

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal skersinį kamieno pjūvį, žinomas seniausias individas yra išgyvenęs 911 metų.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose, nuo Britų Kolumbijos ir Albertos šiaurėje. Pietuose arealas siekia Kaliforniją, Arizoną ir Naująją Meksiką. Yra keli uždari arealai šiaurinėje Meksikoje. Auga 900-3450 m aukštyje.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalninė eglė yra svarbi kaip medienos, poperiaus pramonės žaliava.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]