Baltoji eglė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Picea glauca | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Baltoji eglė (Picea glauca) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Baltoji eglė (lot. Picea glauca, angl. White Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Baltoji eglė yra Manitobos provincijos (Kanada) ir Pietų Dakotos valstijos (JAV) simbolis.
[taisyti] Paplitimas
Plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje, nuo centrinės Aliaskos iki Niufaundlando, pietuose arealas siekia Montaną, Mičiganą ir Meiną. Atskiri populiacijos plotai yra Pietų Dakotoje, Vajominge.
[taisyti] Aprašymas
Aukštis apie 15-30 m (kartais iki 40 m). Kamieno skersmuo 1 m ir daugiau. Spygliai 15-20 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, 3-7 cm ilgio, 1,5-2,5 cm pločio.
Baltosios eglės mediena naudojama popieriaus gamybai, kitai medienos produkcijai.
Išskiriami 4 porūšiai:
- Picea glauca glauca
- Picea glauca densata
- Picea glauca albertiana
- Picea glauca porsildii
