Baltoji eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Picea glauca
Baltoji eglė
Baltoji eglė (Picea glauca)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea)
Rūšis: Baltoji eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea glauca)

Baltoji eglė (lot. Picea glauca, angl. White Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Baltoji eglė yra Manitobos provincijos (Kanada) ir Pietų Dakotos valstijos (JAV) simbolis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje, nuo centrinės Aliaskos iki Niufaundlando, pietuose arealas siekia Montaną, Mičiganą ir Meiną. Atskiri populiacijos plotai yra Pietų Dakotoje, Vajominge.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštis apie 15-30 m (kartais iki 40 m). Kamieno skersmuo 1 m ir daugiau. Spygliai 15-20 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, 3-7 cm ilgio, 1,5-2,5 cm pločio.

Baltosios eglės mediena naudojama popieriaus gamybai, kitai medienos produkcijai.

Išskiriami 4 porūšiai:

  • Picea glauca glauca
  • Picea glauca densata
  • Picea glauca albertiana
  • Picea glauca porsildii
Baltosios eglės kankorėžiai


Commons-logo.svg Vikiteka: Baltoji eglė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka