Staviskos

Koordinatės: 53°22′47″ š. pl. 22°09′17″ r. ilg. / 53.37972°š. pl. 22.15472°r. ilg. / 53.37972; 22.15472 (Staviskos)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Staviskai)
Staviskos
lenk. Stawiski
      
Staviskų miestas
Staviskos
Staviskos
53°22′47″ š. pl. 22°09′17″ r. ilg. / 53.37972°š. pl. 22.15472°r. ilg. / 53.37972; 22.15472 (Staviskos)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Kolno apskritis
Valsčius Staviskų valsčius
Gyventojų (2008) 2 417
Plotas 13,28 km²
Tankumas (2008) 182 žm./km²
Pašto kodas PL 18-520
Tinklalapis www.stawiski.pl/

Stavi̇̀skos [1] (lenk. Stawiski) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Staviskų valsčiuje, Kolno apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas yra apie 10 km į rytus nuo Kolno ir apie 74 km į vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės. Per miestą teka Dzežbios upė. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW648 ir vaivadijos kelias Nr. DW647.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Miestas įkurtas apie 1407-1411 metus. Nuo 1569 m. iki 1795 m. kaimas priklausė Abiejų Tautų respublikai. 1688 m. gyvenvietė gavo miesto teises. Tais pačiais metais mieste apsigyveno pranciškonų vienuoliai.

1739 m. mieste pastatyta mūrinė Staviskų miesto Didžioji sinagoga, kuri 1942 m. buvo nugriauta. Šiuo metu sinagogos vietoje yra kino teatras ir gaisrinė. 1788 m. prasidėjo bažnyčios statybos, kurios truko iki 1813-1818 metų. 1822 m. bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems. 1791 m. buvo pastatytas pranciškonų vienuolynas. 1903 m. įkurta Staviskų Šv. Antano Paduviečio parapija.

1870 m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės, kurios buvo gražintos 1921 metais. 1932 m. mieste buvo apie 50% žydų, apie 2000 žmonių.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)