Romos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
REGNVM ROMANVM
Romos karalystė
753 m. pr. m. e. – 509 m. pr. m. e. Spqrstone.jpg

Herbas of {{{paprastas_pav}}}

Herbas

Location of {{{paprastas_pav}}}
Senovinis Romos miesto žemėlapis.
Sostinė Roma
Religija Senovės Romos religija
Valdymo forma Monarchija
Karalius
 753–716 m. pr. m. e. Romulas
 715–673 m. pr. m. e. Numa Pompilijus
 673–642 m. pr. m. e. Tulas Hostilijus
 640–616 m. pr. m. e. Ankas Marcijus
 616–579 m. pr. m. e. Lucijus Tarkvinijus Senasis
 578–535 m. pr. m. e. Servijus Tulijus
Era Geležies amžius
Roma-orn.png
Senovės Romos istorija
Priešistorinė Italija
Etruskai
Didžioji Graikija
Romos karalystė
Romos respublika
Romos imperija
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija
Vakarų Romos imperija
Italijos istorija

Romos karalystė (lot. REGNVM ROMANVM) yra Senovės Romos istorijos periodas nuo Romos miesto įkūrimo 753 m. pr. m. e. (ši data laikoma romėnų metų skaičiavimo pradžia) iki Romos respublikos paskelbimo 509 m. pr. m. e. Apie šį laikotarpį mažai žinoma, nes neišliko beveik jokių jo įrašų. Dauguma žinių apie Romos karalystę užrašytos Romos respublikos ir Romos imperijos laikais ir yra pagrįstos legendomis.

Pasak legendos, Romos miestą prie Tiberio upės įkūrė broliai dvyniai – Romulas ir Remas. Juos ankstyvoje kūdikystėje išmaitino vilkė, vėliau tapusi Romos simboliu. Jie laikomi pirmaisiais Romos valdovais. Šiuo laikotarpiu valdo septyni karaliai.

Karalius senato renkamas iki gyvos galvos. Karaliaus patarėjai - senatas ir vyresniųjų taryba. Tautos susirinkimas leido įstatymus, rinko valstybės pareigūnus, atliko teismo funkcijas.

Gyventojai skirstomi į patricijus ir plebėjus. Patricijai - visateisiai Romos gyventojai, jie dalyvavo Romos valdyme, skirstė žemę. Vėliau jų privilegijos buvo apribotos. Plebėjai buvo laisvieji Romos gyventojai, atliko karo prievolę, tačiau negalėjo užimti valstybinių pareigų. Plebėjai kovojo dėl šių teisių. Tik III a. pr. Kr. Romos pilietybė buvo suteikta visiems laisviesiems Romos gyventojams.

Karalių epocha baigėsi 510 m. pr. Kr. Tarkvinijaus Išdidžiojo, paskutinio iš septynių karalių, išvijimu.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Roma įkurta prie Tbro brastos, kur Palatino ir kitos kalvos suteikė gera gynybą, o aplink buvo derlinga lyguma. Pasak Romos istorikų, per 243 metus Romą valdė septyni karaliai. Vidutinė valdymo trukmė buvo 35 metai. Su tuo nesutinka šiuolaikiniai mokslininkai nuo Barthold Georg Niebuhr laikų. Galai sunaikino daugumą istorinių raštų 390 m. pr. m. e. po Alijos mūšio. Likusius raštus praganė laikas ir vagystės. Todėl į visus faktus apie Romos karalystė reikia žiūrėti atsargiai.

Karaliaus Servijaus Tulijaus reformos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Roma padalijama į tribas (apygardas).
  • Užtikrinamas Romos vadovaujamas vaidmuo Lotynų sąjungos miestuose.
  • Pertvarkoma romėnų kariuomenė. Ji suskirstoma į penkias centurijas pagal piličių turtingumą. Tautos susirinkime balsuojama sustojus centurijoms.